Prognozuojama, kad būsimoje vietinėje valdžioje daugiausiai mandatų turės vos kelios politinės jėgos
Socialdemokratai, konservatoriai, valstiečiai liaudininkai. Šios trys partijos turėtų pasidalyti didžiąją dalį mandatų po kitąmet vasarį vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų. Likus lygiai pusmečiui iki šių rinkimų partijos jau pradėjo pasirengimą jiems, pirmiausia ieškodamos patrauklių kandidatų į būsimą vietinę valdžią.
Apklausų dar neužsakė
Vienas pagrindinių darbų, rengiantis savivaldos rinkimams, yra sociologinės apklausos, kiekvienoje savivaldybėje aiškinantis, kokie kandidatai yra patraukliausi ir ko tikimasi iš partijų vietinės valdžios lygmeniu. Šios apklausos gerokai skiriasi nuo tų, kurios rengiamos nacionaliniu mastu, aiškinantis rinkėjų nuotaikas, pavyzdžiui, balsavimo Seimo rinkimuose klausimu.
Pasak sociologų, prognozuojant, kuo baigsis rinkimai į savivaldybių tarybas, negalima pritaikyti visos Lietuvos apklausų rezultatų dėl partijų populiarumo. Norint sužinoti tikrąjį vaizdą visose savivaldybėse, kiekvienoje jų turi būti surengtos atskiros apklausos ir aiškinamasi, kuri partija ar kokie kandidatai gali joje turėti geriausius šansus.
Tokių vietinių apklausų nė viena Lietuvos politinė partija prieš artėjančius savivaldybių rinkimus dar nėra užsakiusi. Tai žadama daryti šį rudenį, likus dar šiek tiek laiko iki bus galutinai apsispręsta dėl keliamų kandidatų ir pažadų rinkėjams.
Tačiau tai nereiškia, kad partijos dabar snaudžia. Jos jau po truputį parenka galimus kandidatus ir bando prognozuoti, kaip seksis po pusmečio įvyksiančiuose rinkimuose.
Favoritų nėra daug
Savivaldos rinkimų nugalėtojais skelbiamos ne tos partijos, kurios visos Lietuvos mastu surinko daugiausiai balsų. Vietinės valdžios rinkimuose nugali politinės organizacijos, gavusios daugiausiai mandatų savivaldybių tarybose.
Kitų metų vasario 25 dienos rinkimuose partijos iš viso išsidalys kiek daugiau nei pusantro tūkstančio mandatų 60-yje savivaldybių tarybų. Prognozuojama, kad didžiąją dalį jų, kaip ir prieš ketverius metus įvykusiuose vietinės valdžios rinkimuose, pasidalys keturios penkios partijos.
Tarp numatomų favoritų yra Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga (TS), Valstiečių liaudininkų sąjunga (VLS), Lietuvos krikščionys demokratai (LKD), taip pat Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) (LDP), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), galbūt Liberalų sąjūdis (LS), Darbo partija (DP), Naujoji sąjunga (socialliberalai) (NS).
Kels visose apygardose
Socialdemokratai tikisi pasirodyti ne blogiau nei 2002 metų gruodžio 22 dieną įvykusiuose savivaldos rinkimuose. Tuomet LSDP gavo daugiau kaip penktadalį visų mandatų vietinėse tarybose. Ši partija kels savo kandidatus į visas savivaldybes ir tikisi pagerinti savo rezultatus Vilniuje ir Kaune, išlaikyti Šiaulių, Marijampolės, Druskininkų, Birštono - mažiausiai dešimties rajonų kontrolę.
Pirmuoju numeriu rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą turėtų būti įrašytas Seimo narys Algirdas Paleckis, Kaune - Vyriausybės atstovas apskrityje Vasilijus Popovas arba partijos vietinio skyriaus vadovas Gintautas Labanauskas, Šiauliuose ir Marijampolėje - dabartiniai šių miestų merai Vytautas Juškus ir Vidmantas Brazys. Kol kas neaišku, ką socialdemokratai pirmuoju numeriu įrašys Klaipėdoje.
TS prognozuoja, kad gaus apie 300 mandatų, iškėlusi savo kandidatus visose apygardose. Konservatoriai tikisi gero pasirodymo Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Pasvalio, Alytaus rajonuose. Sostinėje pirmuoju numeriu TS kandidatų sąraše turėtų būti įrašytas buvęs miesto vicemeras Kęstutis Masiulis, Kaune - dabartinis tarybos narys, partijos skyrių sueigos vadovas Andrius Kupčinskas, Klaipėdoje - vietinio TS skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis, Panevėžyje - dabartinis miesto meras Vitas Matuzas.
Valstiečiai liaudininkai paprastai itin neblogai pasirodo savivaldos rinkimuose, ypač vadinamuosiuose kaimiškuose rajonuose. Ir kitų metų vasarį VLP tikisi mažiausiai 200 mandatų ir daugumos ne mažiau kaip dešimtyje kaimiškų rajonų savivaldybių tarybų, tarp jų - Ignalinoje, Kupiškyje, Širvintose. Be to, ši partija žada iškelti stiprius kandidatus ir didžiųjų miestų valdžios rinkimuose, tačiau kas jie bus, kol kas neskelbiama. Būta neoficialių žinių, kad Vilniaus mieste pirmuoju gali būti įrašytas buvęs socialliberalų veikėjas Artūras Skardžius, tačiau ši informacija nėra patvirtinta.
Jeigu šios prognozės pasitvirtins, socialdemokratai, konservatoriai ir valstiečiai liaudininkai turės daugiau kaip pusę visų naujos kadencijos savivaldybių tarybų mandatų.
Tikisi pakartoti sėkmę sostinėje
Savivaldos rinkimuose tikisi gerai pasirodyti krikščionys demokratai. Jų skaičiavimu, maždaug dešimtyje miestų ir rajonų yra galimybė surinkti apie 150-200 tarybų narių mandatų. LKD prognozuoja, kad palyginti neblogai pasirodys Kauno mieste, kur pirmuoju numeriu kandidatų sąraše turėtų būti įrašytas vicemeras Kazimieras Kuzminskas, taip pat tradiciškai Molėtuose, kuriam dabar vadovauja partijos lyderis Valentinas Stundys.
Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama LiCS tikisi gauti daugiausiai mandatų sostinėje ir per ateinančius rinkimus. Partija prognozuoja maždaug 200 mandatų visose šalies savivaldybėse. Kaune LiCS kandidatų sąraše pirmasis tikriausiai bus dabartinis miesto meras Arvydas Garbaravičius. Liberalcentristai planuoja, kad Klaipėdoje jų pirmasis kandidatas į Savivaldybę bus dabartinis meras Rimantas Taraškevičius. Tačiau LiCS Klaipėdos skyrius yra specifinis dėl ypač artimų jo narių santykių su nuo šios partijos atskilusiais Liberalų sąjūdžio atstovais. Todėl neatmetama galimybė, kad R.Taraškevičius rinkimuose gali dalyvauti sudarydamas savo vardo kandidatų sąrašą, į kur bus įtraukti ir liberalcentristų, ir liberalų atstovai.
LS tvirtina Vilniuje pirmuoju numeriu kelsianti partijos lyderio, Seimo nario Petro Auštrevičiaus kandidatūrą, Kaune - buvusį merą Eriką Tamašauską arba partijos miesto skyriaus vadovą Rimantą Mikaitį. Liberalai taip pat tikisi neblogo pasirodymo dar 5-7 savivaldybėse, tarp jų Panevėžio rajone ir Birštone. LS tikisi turėti apie 80-100 mandatų savivaldoje.
Pašalintasis Prezidentas Rolandas Paksas bandys siekti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario vietos. Jis bus įrašytas pirmuoju savo vadovaujamos LDP kandidatų į miesto Tarybą sąraše. Ši partija taip pat prognozuoja apie 150 vietų ateinančios kadencijos savivaldoje ir maždaug 5-8 merų vietas.
Intensyviai rengsis išsirinkę pirmininką
Teisėsaugos akiratyje atsidūrusios DP atstovai neslepia dar nepradėję rimto pasirengimo savivaldybių tarybų rinkimams, nes pirmiausia turi būti išrinkta nauja partijos vadovybė. Tai bus padaryta šį šeštadienį vyksiančiame DP suvažiavime. Iškart po to, anot DP frakcijos Seime seniūno Jono Pinskaus, bus atlikti sociologiniai tyrimai visose savivaldybėse, išsiaiškinti galimi lyderiai. DP atsisako prognozuoti, kiek galėtų gauti vietų savivaldybėse, tačiau atsargiai optimistiškai užsimena apie maždaug 200-300 mandatų.
Vilniuje pirmuoju DP kandidatų sąraše turėtų būti įrašytas partijos skyriaus vadovas Alvidas Pocius arba buvęs apskrities viršininkas Gintautas Gibas. Kol kas nėra aišku, kas bus DP sąrašo lyderis Kauno mieste. Greičiausiai juo taps partijos skyriaus vadovas, Seimo narys Saulius Girdauskas arba parlamento vicepirmininkas Vydas Gedvilas, beje, laikomas vienu realiausių kandidatų į DP vadovus.
Socialliberalai tikisi nepabloginti savo rezultato, pasiekto per praėjusius savivaldybių rinkimus. Ir dabar prognozuojama apie 130-150 vietų savivaldoje. Neatmetama, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pirmaisiais NS kandidatų sąrašuose bus įrašyti šios partijos miestų skyrių vadovai Vytas Karsokas, Konstantinas Pesenka ir Nijolė Skučienė.
LLRA tikisi, kad tradiciškai gerai pasirodys Pietryčių Lietuvos savivaldybių rinkimuose - Šalčininkuose, Trakuose, Švenčionyse, Vilniaus rajone ir mieste. Lenkai prognozuoja apie pusšimtį mandatų šių savivaldybių tarybose.
Dilema dėl tiesioginių merų rinkimų
Politologas Algis Krupavičius atkreipia dėmesį, kad kol kas sudėtinga bent kiek tiksliau prognozuoti būsimų savivaldybių rinkimų rezultatus. Be to, anot jo, dar neaišku, ar nebus pabandyta įgyvendinti tiesioginių merų rinkimų idėjos, nustatant juos įstatymais, bet nekeičiant Konstitucijos.
Tikimybė, kad tiesioginiai merų rinkimai artimiausiu metu įvyks, vis dar neapibrėžta, - tvirtina politologas. Anot jo, socialdemokratai, kaip pagrindinė dabartinės valdžios partija, tiesioginių mero rinkimų idėją jau kurį laiką vertina skeptiškai. LSDP, atrodo, tenkina dabartinė vietinės valdžios rinkimų tvarka.
A.Krupavičius mano, kad ir valstiečiai liaudininkai, per pastaruosius dvejus vietos valdžios rinkimus įgiję nemenką įtaką savivaldybėse, taip pat nėra radikalių pokyčių šalininkai. Jų nelabai nori ir dalis kitų politinių jėgų, atstovaujamų Seime, todėl tiesioginiai merų rinkimai neturi didelių galimybių būti patvirtinti jau artimiausiu metu.
Partijos turi iki metų pabaigos apsispręsti, kur kels kandidatus į vietinę valdžią ir kiek jų bus. Gruodžio 22 dieną Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir apygardų rinkimų komisijos pradės priiminėti pareiškinius dokumentus iš įregistruotų politinių jėgų, keliančių kandidatus į savivaldą. Šis procesas truks mėnesį. Kitų metų sausio 26 dieną VRK paskelbs savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų kandidatų sąrašus.
Naujausi komentarai