Po spalį vyksiančių Seimo rinkimų tikriausiai ir vėl bus formuojama koalicinė Vyriausybė. Partijos jau dabar rikiuoja galimus kandidatus į premjerus ir ministrus.
Skelbia nenoriai
Politinės jėgos ne itin noriai skelbia šešėlines vyriausybes, kurių nariai taptų realiausiais pretendentais į tikrąjį Ministrų kabinetą, jeigu po rinkimų pavyktų įšokti į koalicinės Vyriausybės formavimo traukinį.
Dažniausiai atsakoma, kad partija turi pakankamai kandidatų į visus be išimties ministrų portfelius.
Be to, primenama, kad ministras yra politinė figūra, tad kiekvienas partinis politikas turi būti pasirengęs užimti bet kurios ministerijos vadovo postą. Tam nebūtinas atitinkamos srities išsilavinimas. Tas pats politikas, ypač jeigu bus patekęs į Seimą, gali vadovauti ir Sveikatos apsaugos, ir Užsienio reikalų, ir Kultūros ministerijoms.
Lyderiai – realiausi kandidatai
Realiausiais pretendentais į premjero kėdę paprastai įvardijami partijų lyderiai arba pirmi kandidatų į Seimą sąraše nurodyti politikai. Formalius sprendimus dėl kandidatų į ministrus pirmininkus priėmė tik dvi partijos – "Tvarka ir teisingumas" (TT) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).
TT nariai skelbia, kad jų pretendentas į premjerus būtų pirmas kandidatų sąraše įrašytas frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis. Šios partijos lyderis Rolandas Paksas negali kandidatuoti nei į Seimą, nei į Vyriausybę, nes prieš ketverius metus sulaužė priesaiką, dėl to buvo pašalintas iš prezidento posto ir visiems laikams prarado galimybę siekti tų pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti valstybei.
TT dar praėjusią žiemą ir pavasarį bandė ieškoti kokių nors populiaresnių, nepriklausomų kandidatų į premjerus, kad galėtų pritraukti daugiau neapsisprendusių rinkėjų. Tačiau šios paieškos baigėsi niekuo, nes visi kalbinti potencialūs kandidatai atsisakė susidėti su R.Pakso vadovaujama partija.
LiCS neslepia, kad jų pretendentas į premjerus – partijos pirmininkas Artūras Zuokas. Jis tikisi, kad partija turės apie 25 vietas naujame Seime ir galės dalyvauti formuojant naują Vyriausybę, taigi ir siūlyti kandidatą į jos vadovus.
Vėl siūlytų G.Kirkilą
Valstiečių liaudininkų sąjunga (VLS) nėra priėmusi sprendimo dėl kandidato į premjerus, bet neslepia, kad siūlytų lyderės Kazimiros Prunskienės kandidatūrą. Tačiau susiklosčius atitinkamoms politinėms aplinkybėms į premjerus galėtų būti siūlomas ir dabartinis ūkio ministras Vytas Navickas arba Seimo narė Rima Baškienė.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) tvirtina turinti daug galimų pretendentų į Vyriausybės vadovus, pirmiausia savo lyderį ir dabartinį premjerą Gediminą Kirkilą. Kaip potencialūs premjerai taip pat įvardijami partijos pirmininko pavaduotojai Juozas Olekas, Algirdas Butkevičius, Zigmantas Balčytis, netgi Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Darbo partija (DP) prieš kurį laiką tvirtino, kad jau yra sudariusi šešėlinį ministrų kabinetą. Tačiau jis iki šiol oficialiai neskelbiamas. Tik užsimenama, kad DP kandidatais į premjerus galėtų būti šios partijos vedlys Viktoras Uspaskichas, taip pat jo pavaduotoja Loreta Graužinienė, Seimo frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė.
Paslaptingasis A.Valinskas
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) į Vyriausybės vadovus pirmiausia siūlytų savo lyderį Andrių Kubilių, bet galėtų kelti ir kitus potencialius kandidatus – Ireną Degutienę, Valentiną Stundį.
Liberalų sąjūdis (LS) irgi turi būrį kandidatų į premjerus. Tai partijos pirmininkas Eligijus Masiulis, Petras Auštrevičius arba Gintaras Steponavičius.
Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) per derybas dėl Vyriausybės formavimo į premjerus siūlytų savo lyderio Artūro Paulausko arba jo pavaduotojo Vaclovo Karbauskio kandidatūrą.
Bene paslaptingiausia šešėlinės vyriausybės klausimu – neseniai įsteigta, tačiau pretenzijų patekti į Seimą turinti šou verslo atstovo Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija. Jos lyderis ne tik neatsako į klausimus, koks bus kandidatų į Seimą sąrašas, bet ir vengia atskleisti, kas pretenduotų į Ministrų kabineto narius. Matyt, pats A.Valinskas turėtų pretenzijų į premjero portfelį, nors nuolat kartoja, kad tai nėra jo tikslas.
Nebijotų nepartinių specialistų
Kandidatais į ministrus paprastai įvardijami dabartiniai ministrai ar partijų specializuotų komitetų vadovai.
Bene svarbiausiai Finansų ministerijai socialdemokratai siūlytų ir toliau vadovauti dabartiniam ministrui Rimantui Šadžiui arba į šias pareigas deleguotų A.Butkevičių. DP į šias pareigas galėtų kelti L.Graužinienės, LiCS – Seimo nario Raimundo Palaičio, TT – parlamentaro Vytauto Galvono, LS – taip pat parlamentaro Kęstučio Glavecko, NS – V.Karbauskio, VLS – europarlamentaro Gintaro Didžioko arba Seimo narės Laimos Mogenienės kandidatūrą.
TS-LKD lyderis A.Kubilius Finansų ministerijos vadelių nebijotų patikėti kuriam nors iš nepartinių specialistų: ekonomikos ekspertams Gitanui Nausėdai, Remigijui Šimašiui ar Raimondui Kuodžiui, tačiau užsimena, kad konservatoriai savo gretose irgi turi finansų specialistų, tarp jų – Seimo narį Donatą Jankauską.
Turi po kelis pretendentus
Į ūkio ministrus socialdemokratai galėtų siūlyti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkės Birutės Vėsaitės kandidatūrą. Valstiečiai liaudininkai neatsisakytų dabartinio ministro V.Navicko paslaugų. Konservatoriai galėtų pateikti net kelias kandidatūras: Jurgio Razmos, Ramūno Garbaravičiaus ar D.Jankausko.
Remigijus Ačas arba V.Galvonas galėtų tapti TT kandidatais į ūkio ministrus. Liberalcentristai į šias pareigas mielai iškeltų Sauliaus Lapėno, socialliberalai – V.Karbauskio arba partijos atsakingojo sekretoriaus Vaidoto Pliusnio kandidatūrą.
Krašto apsaugos ministre nuo konservatorių galėtų tapti Seimo narė Rasa Juknevičienė arba buvęs ministras Česlovas Stankevičius. Tą patį portfelį taip pat pretenduotų nešioti parlamentaras Vytautas Bogušis nuo LiCS, dabartinis ministras J.Olekas arba viceministras Antanas Valys nuo socialdemokratų, DP nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Mindaugas Matulionis arba LS užsienio reikalų ir nacionalinio saugumo komiteto vadovas Algirdas Gricius.
Gali deleguoti diplomatą
Kas bus užsienio reikalų ministras, daug įtakos turės Prezidento Valdo Adamkaus pozicija. Tačiau partijos neslepia turinčios pakankamai kandidatų į šias pareigas. Nuo NS galėtų pretenduoti pats partijos lyderis A.Paulauskas, nuo TS-LKD – irgi partijos pirmininkas A.Kubilius, taip pat R.Juknevičienė, Seimo narys Audronius Ažubalis ar Egidijus Vareikis.
Geriausiu kandidatu į užsienio reikalų ministrus valstiečiai liaudininkai laikytų dabartinį pačios deleguotą ministerijos vadovą Petrą Vaitiekūną. Neatmetama galimybė, kad naujuoju užsienio reikalų ministru galėtų tapti kurios nors partijos deleguotas vienas dabartinių aukšto rango diplomatas, pavyzdžiui, ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis arba ambasadorius Londone Vygaudas Ušackas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadelės po rinkimų ir vėl gali atitekti socialdemokratei Vilijai Blinkevičiūtei, taip pat VLS atstovei R.Baškienei, DP vicepirmininkei L.Graužinienei arba kitai šios partijos atstovei Jadvygai Zinkevičiūtei, LiCS nariui Jonui Čekuoliui arba konservatorei I.Degutienei.
Pastaroji politikė galėtų vadovauti ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Socialdemokratai į šios ministerijos vadovo pareigas siūlytų dabartinio ministro Gedimino Černiausko arba premjero patarėjo Jono Kairio, DP – parlamentaro Manfredo Žymanto, liberalcentristai – irgi Seimo nario Rimanto Remeikos kandidatūrą.
Į aplinkos ministrus valstiečiai liaudininkai galėtų deleguoti dabartinį Žemės ūkio ministerijos sekretorių Kazį Sivickį, LiCS – Seimo narį Algį Čapliką, socialdemokratai – Aplinkos ministerijos sekretorę Jūratę Juozaitienę.
Vidaus reikalų ministru TS-LKD siūlytų tapti teisininkui Petrui Ragauskui ar buvusiam Konstitucinio Teismo teisėjui Stasiui Šedbarui, valstiečiai liaudininkai – Ignalinos rajono merui Broniui Ropei, LiCS – partijos Valstybės valdymo komiteto pirmininkui Petrui Rutkauskui, socialdemokratai – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui, Vilniaus apskrities viršininkui Alfonsui Macaičiui arba Druskininkų merui R.Malinauskui.
Į žemės ūkio ministrus galėtų būti siūlomas konservatorius Kazys Starkevičius ar Edvardas Makelis, valstietis liaudininkas, Šakių rajono meras Juozas Bertašius, socialliberalas, Seimo narys Alvydas Ramanauskas, DP kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Kondrotas.
Politologė Jūratė Novagrockienė:
Būtų labai prasminga, jeigu kiekviena Seimo rinkimuose dalyvaujanti partija paviešintų savo kandidatą ar kandidatus į premjerus, taip pat ir į ministrus. Nesvarbu, kokios po rinkimų susiformuos koalicijos, rinkėjai prieš balsuodami turi teisę žinoti, kokius žmones partijos galėtų siūlyti į tam tikrus postus įvykus rinkimams.
Reikia sutikti, kad po rinkimų vyksiančios derybos dėl koalicinės Vyriausybės formavimo gali viską apversti aukštyn kojomis ir tam tikros partijos kandidatas į vieną postą po derybų gali eiti kitas pareigas. Bet partijų gebėjimas prognozuoti, preliminari dėlionė, kas kuo galėtų tapti po rinkimų, irgi būtų tam tikra informacija gyventojams, ypač tiems, kurie neapsisprendę, nes laukia žinių, kokius kandidatus į tam tikrus postus turi partijos.
Naujausi komentarai