Kiek tokių porų yra Lietuvoje ir kada laukia pirmieji teismai, plačiau pakomentavo advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris Karolis Kurapka.

– Kiek į jus kreipiasi Lietuvoje vienos lyties porų, kurios nori susituokti?

– Į mūsų kontorą kreipėsi 20 porų.

– Kaip manote, ar šis skaičius augs?

– Po Konstitucinio Teismo nutarimo pirmosiomis dienomis labai intensyviai kreipėsi, dabar šiek tiek mažiau, bet vis dar sulaukiame užklausų. Kai kurios atkrenta, kai kurios nusprendžia palaukti teisinio reguliavimo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Su kokiomis problemomis susiduria šios poros?

– Kalbant apie patį procesą, jau turime institucijų pozicijas dėl partnerystės registravimo. Pagrindinės problemos yra dėl viešųjų registrų nepritaikymo būtent registruoti tos pačios lyties porų partnerystę. Jeigu turime pritarimą, kad institucijos neprieštarauja partnerystės nustatymui ar patvirtinimui, tai Registrų centras savo atsiliepimuose nurodo, kad nesutinka, jog būtų įpareigota registruoti pačią partnerystę.

Teisingumo ministerijos pozicija šiek tiek nuosaikesnė. Jų nuomonė tokia: jeigu teismas nuspręs įpareigoti registruoti partnerystę, jie prašo mažiausiai 12 mėnesių termino, kad galėtų pritaikyti registro funkcionalumus tokiam juridiniam faktui įregistruoti.

– Kada prasidės šie teismai?

– Pirmi procesai vyks rugpjūčio gale. Poros prašė, teismas sutiko, kad procesai būtų uždari. Kiek žinau, vienas procesas bus net rašytinis – pačioms poroms nereikės eiti į teismo posėdžių salę.

– O kiek laiko šie teismai gali užsitęsti?

– Jeigu startavome su pirmais pareiškimais prieš kokius pusantro mėnesio, tai procesai prasidės rugpjūčio gale. Kol kas – 3–4 mėnesiai pirmai instancijai, priklausomai nuo to, ką nuspręs teismai. Taip pat priklausys, ar bus apeliacija iš vienos ar kitos pusės.

– Ar galima numanyti, kaip apskritai reaguos teismai?

– Manau, kad dėl partnerystės nustatymo arba patvirtinimo problemų neturėsime. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė. Manau, vėl susidursime su biurokratiniu aparatu, kai reikės įgyvendinti teismo sprendimą – registruoti partnerystę arba ją išviešinti viešuosiuose registruose, pvz., gyventojų ar santuokos registre. Kaip mūsų valdžios institucijos spręs šią problemą, kol kas matome tik pasyvų dalyvavimą.

Reikia tiesiog valios, kad visa tai būtų įgyvendinta.

Gavome procesinį dokumentą, kuriame sakoma, jog neturime galimybių įregistruoti, galbūt reikės daryti atitinkamus funkcionalumus. Valstybinės institucijos sako, kad negali veikti daugiau nei leidžia teisės aktai. Tai ir yra pagrindinis argumentas prašymą atmesti. Šiandien nematome, kad būtų inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kurie leistų įregistruoti. Biurokratija mūsų valstybėje vis dar stipri.

– Ar tai reiškia, kad kol tai nėra reglamentuota įstatymu, rankos tarsi surištos?

– Ne visiškai taip. Konstitucinis Teismas atrišo rankas dėl partnerystės pripažinimo. Tačiau ji turi būti išviešinta arba įregistruota atitinkamuose registruose. Lietuvoje po Konstitucinio Teismo turime pripažinimą, kad partnerystė galima, tačiau neturime teisinio mechanizmo, kaip ją išviešinti arba įregistruoti – suteikti jai kūną ar formą.

– Ar teismui pritarus bus galima sėkmingai įregistruoti pačią santuoką?

– Tikimės, kad taip ir bus. Tačiau girdime valstybines institucijas, kurios, leisiu sau asmeniškai pasakyti, vis dar pasyviai priešinasi, prisidengdamos negalėjimu veikti daugiau nei numatyta teisės aktuose. Reikia tiesiog valios, kad visa tai būtų įgyvendinta. Deja, laukiame jau daugiau kaip 20 metų. Ilgai laukus dar palauksime, bet darome viską, kad šis procesas pajudėtų kuo greičiau.