Lietuviškos temos 2009 m. ne kartą šmėsčiojo pasaulio žiniasklaidos priemonėse, tačiau dažniausiai tai buvo neigiamo konteksto naujienos.
Pirmasis įvykis – riaušės
Prieš tūkstantį metų tuometėje "žiniasklaidoje" – Kvedlinburgo kronikose – pirmą kartą pranešta apie Lietuvą. Pranešimo kontekstas nemalonus – vyskupo šv. Brunono nužudymas kažkur lietuviškose žemėse.
2009-aisiais, švenčiant Lietuvos tūkstantmetį, užsienio šalių spaudoje netrūko informacijos apie mūsų šalį. Deja, dažniausiai ne itin teigiamos.
Sausio 16-ąją kilusios riaušės prie Seimo rūmų sudomino didžiąją dalį tiek Vakarų, tiek Rytų žiniasklaidos. Vokietijos dienraščio "Kölner Stadt-Anzeiger" paskelbtame komentare, pavadintame "Grįžimas į realybę", rašoma: "Dabar kai kas Baltijos šalių vyriausybių rūmuose šnabždasi, esą neramumai buvę "organizuoti iš šalies" – čia šis posakis visuomet reiškia Maskvos įtaką. Gali būti, kad Kremlius yra prikišęs savo rankas. Tačiau įtūžio priežastys susikurtos pačių."
Bažnyčia be kryžiaus
Rašydami apie riaušes užsienio žurnalistai neretai pabrėždavo, kad jos įvyko Vilniuje, kuris 2009-aisiais yra Europos kultūros sostinė.
Apie šį statusą užsienyje pranešta dar ne kartą. Tačiau paprastai ne itin patraukliai. Suomių laikraštis "Helsingin sanomat" rašė: "Vilnius – klupinėjantis kultūros miestas. Viena giliausių krizių pasaulyje, gerokai apkarpytas biudžetas, Lietuvos sostinės staigus suprovincialėjimas, bankrutavus nacionalinei oro linijų bendrovei ir gerokai sumažėjus tiesioginių skrydžių, nulėmė tai, kad Vilnius patyrė nesėkmę kaip Europos kultūros sostinė. Kultūros krizės ženklai matomi visur."
Kaip simbolinis šios krizės pavyzdys minima virš senamiesčio išsiskirianti Šventosios Jėzaus širdies bažnyčia be kryžiaus. "Sovietmečiu ji buvo keliems dešimtmečiams paversta kalėjimu. Pastaruoju metu pastatas naudojamas kaip dalis Vilniaus kultūros sostinės fotografijos meno kūrinio. Bet ar tai ne krizės simbolis – Europos kultūros sostinės bažnyčia, bet be kryžiaus", – retoriškai klausia suomių dienraštis.
Nepasiekiamas miestas
"Vilnius – Europos kultūros sostinė, tačiau labiausiai žemyne nepasiekiamas miestas", – vasarį pabrėžė Slovėnijos televizijos žurnalistas. Panaši gaida kurį laiką vyravo daugelyje kitų žiniasklaidos priemonių, pasakojančių apie Vilnių.
Išimtimi kovą tapo įtakingo britų dienraščio "Financial Times" specialiame savaitgalio priede "How to Spend It" paskelbta publikacija, kurioje Vilnius pristatytas kaip nauja puiki kelionių kryptis kultūros, istorijos paveldo ir prabangos mėgėjams.
Publikacija "Prabangaus ilgo savaitgalio gidas" – tai pirmas Vilniaus pristatymas šiame leidinyje. "Vilnius, išsilaisvinęs iš sovietinės praeities, o šiais metais tapęs Europos kultūros sostine, iškilo kaip madinga susitikimų vieta barokinės architektūros, rafinuotų parduotuvių ir meno mėgėjams", – didelio rašinio paantraštėje teigė jo autorius Nickas Halsamas.
Drąsa išėjo nebūtin
Latvijos spauda kovą prisiminė faktą, kad Lietuva atsisako kurti drąsios valstybės įvaizdį. Savaitraštis "Nedela" aprašo, kaip Lietuvoje taupymo sumetimais buvo sustabdytas tarptautinio šalies ženklo kūrimas. Publikacijos antraštė skelbia: "Lietuviška drąsa išėjo nebūtin".
Gegužę latvių, lenkų ir švedų spaudoje daug rašyta apie pasiektą susitarimą elektros tiltą Baltijos jūros dugnu į Švediją tiesti iš Lietuvos, ne iš Latvijos.
Lietuvios energetikai visus metus skirta gana daug dėmesio. Užsieniečiai informuoti apie prieštaringai įvertinto projekto "Leo LT" pabaigą. Taip pat apie pasirengimą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE).
Naujoji herojė – D.Grybauskaitė
Valstybės kaimynės ir tolimesnės šalys nemažai dėmesio skyrė gegužę Lietuvoje vykusiems prezidento rinkimams. Dar iki rinkimų daugiausia rašyta apie neabejotiną jų favoritę – eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.
Lenkų savaitraštis "Polytika" taip dar balandį rašė apie šią moterį: "Ji yra viena populiariausių ir ryškiausių eurokomisarų. Taip yra dėl jos pareigų svarbos, taip pat dėl veiklos stiliaus – ji sugeba įsigilinti į užduotį, greitai priimti sprendimą ir be užuolankų kalbėti apie reikalo esmę. Žurnalistai D.Grybauskaitę itin myli už jos aštrius teiginius."
Po gegužę įvykusių rinkimų ir po liepos, kai surengta Prezidentės inauguracija, apie D.Grybauskaitę rašyta dar daugiau. BBC pranešė: "Paklausta, kaip ji, pagal prezidento įgaliojimus būdama atsakinga už šalies užsienio politiką darys įtaką šalies ekonominių klausimų sprendimams, D.Grybauskaitė nurodė dekretus, kurie esą "privalomi vyriausybei". Be to, pridūrė, kad žmonės savo pasitikėjimu jai suteikė "moralinę galią". "Aš tikiuosi, galėsiu būti stabilizuojančiu veiksniu šiomis įtemptomis aplinkybėmis", – sakė D.Grybauskaitė."
Prezidentės "naujoji užsienio politika" prisiminta rugsėjį, kai Lietuvoje po 11 metų pertraukos apsilankė paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Rugpjūtį Rusijos spaudoje rašyta, kad D.Grybauskaitė siekia "atversti naują Lietuvos santykių su Rusija puslapį". Kaip teigiamas žingsnis minimas Prezidentės skambutis telefonu Rusijos vadovui Dmitrijui Medvedevui.
Homofobų rojus?
Lietuvos tūkstantmečio renginiuose liepos 6 d. apsilankius visai plejadai monarchų, prezidentų, premjerų ir ministrų, per Europos žiniasklaidos priemones nuvilnijo publikacijų apie mūsų šalį banga. Tiesa, dalyje jų paminėta, kad krizės sąlygomis Vilniuje nesugebėta užbaigti prieštaringai įvertinto "amžiaus projekto" – viduramžių Valdovų rūmų atstatymo.
Labai neigiamame kontekste Lietuva užsienyje pasirodė rugpjūčio–spalio mėnesiais, kai užvirė diskusija dėl prieštaringai įvertinto Nepilnamečių apsaugos įstatymo.
Švedijos laikraštyje "Dagens Nyheter" pasirodė straipsnis "Lietuvos moralinė panika" su užuomina į homofobiją. Rašoma apie Lietuvoje pastatytą spektaklį pagal pjesę "Kitoje veidrodžio pusėje". Joje esą daug kalbama apie homoseksualus ir transseksualus. Straipsnyje pabrėžiama, kad 2010 m. kovo 1 d. Lietuvoje pradės galioti naujas moralistinis įstatymas. Jis draus bet kokios informacijos apie homoseksualus, biseksualus, transseksualus ir poligaminius santykius platinimą. Todėl ši pjesė taip pat turėsianti būti uždrausta. "Tai nepadaro jos šedevru, tačiau tai yra pakankama priežastis remti jos egzistenciją", – rašo švedų laikraštis.
Nepilnamečių apsaugos įstatymas neseniai buvo pataisytas, bet užsienio žiniasklaida kol kas neatkreipė dėmesio į tai, kad Europą papiktinusios formuluotės buvo pakoreguotos.
Slaptas kalėjimas: buvo!
Labai daug triukšmo sukėlė amerikiečių televizijos "ABC News" reportažai apie prieš kelerius metus netoli Vilniaus neva veikusį slaptą kalėjimą, kuriame galėjo būti laikomi įtariami teroristai.
Kai metų pabaigoje Seimo komitetas paskelbė savo tyrimo rezultatus, didžioji dalis pasaulio žiniasklaidos pranešė, kad Lietuva esą "surado kalėjimus". "Reuters" antraštė skelbia, kad "Lietuva turėjo slaptus CŽV kalėjimus, nustatė tyrimas", BBC straipsnis pavadintas "CŽV naudojo Lietuvos "juodąsias vietas", agentūra AP rašo "Komisija: Lietuvos saugumas patvirtino CŽV kalėjimus", kita agentūra "Bloomberg" savo pranešimą pavadino "Lietuva leido CŽV naudoti slaptą kalėjimą tardymui".
Šuo Pipiras ir katė Nora
Dalyje užsienio žiniasklaidos priemonių pranešta apie Bulgarijoje sulaikytą Kauno nusikaltėlių autoritetą Henriką Daktarą. Vienas belgų laikraštis jį pavadino "paskutiniu Europos krikštatėviu".
Pasaulis nelabai atkreipė dėmesį į Lietuvoje nušautą teisėją ir paskui kilusį vadinamąjį Kauno pedofilijos skandalą. Prancūzų dienraštis "Le Monde" apsiribojo trumpu įvykių konstatavimu ir pabrėžė, kad šios smarkiai supainiotos istorijos tyrimas tebevyksta, todėl kol kas nedarytinos jokios išvados apie kaltuosius ir nukentėjusiuosius.
Didžiulį pasipiktinimą interneto platybėse sukėlė vaizdo medžiaga, kaip Svajūnas Beniukas numetė šunį Pipirą nuo tilto. "Šuns kankintojas sulaukė teisingumo internete", – rašinys su tokia antrašte pasirodė Didžiosios Britanijos dienraščio "The Sun" svetainėje. "Pasibjaurėję interneto lankytojai suvienijo jėgas, kad surastų protą praradusį galvažudį, nufilmuotą bemetantį šunį nuo tilto", – informavo britų žurnalistai. "Žiauru... vyras ruošiasi mesti šunį", – parašė jie po nuotrauka, kurioje aiškiai matyti ne tik keturkojis, bet ir jį laikantis vaikinas.
Dar viena su gyvūnais susijusi istorija kiek netikėtai labai teigiamai išgarsino Lietuvą birželį. Beveik visą dieną BBC naujienų portalo skaitomiausia naujiena buvo apie dirigento Mindaugo Piečaičio vadovaujamo orkestro Klaipėdoje surengtą "Catcertą" su fortepijonu "grojančia" ir į vaizdo juostą įrašyta amerikiečių kate Nora. Ši žinia britams nustelbė netgi tądien įvykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatus.
Naujausi komentarai