„Aš noriu pasakyti, kad jeigu ateityje įvyks panašaus pobūdžio incidentai ir visuomenė nebus informuota, kol ji nebus informuota, aš atsisakau eiti į priedangą. Visi turime turėti vienodas sąlygas informavimo prasme“, – pirmadienį LRT televizijai sakė valstybės vadovas.

Kaip rašė BNS, liepos 10 dieną bepiločiam orlaiviui įskridus į Lietuvos teritoriją, į priedangas buvo nuvesti premjeras Gintautas Paluckas ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, prezidentas Gitanas Nausėda tuo metu viešėjo Airijoje.

Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, jog, pirminiais duomenimis, Kenos užkardos pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos įskridusią ir ant žemės krentančią į savadarbį lėktuvėlį panašią skraidyklę. Vakare krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą.

„Čia buvo daug chaoso ir tokiu procesu patenkintas aš tikrai negaliu būti. Štai kodėl mano patarėjas Deividas Matulionis šią savaitę susitiks su Viešojo saugumo tarnybos, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės atstovais tam, kad aptartų, kaip reikėtų reaguoti į tokio pobūdžio incidentus“, – pirmadienį sakė G. Nausėda.

Anot jo, „Gerberos“ atvejis atskleidė ne tik komunikacijos, bet ir detekcijos spragas.

„Pirma, (turime – BNS) turėti detekcijos pajėgumus, kad galėtume labai greitai pastebėti tokius skraidančius objektus virš Lietuvos teritorijos. Antra, institucijos turi labai aiškiai žinoti, kas už ką atsakingas, o ne rodyti viena į kitą pirštu ir turėti technines priemones tokiam arba dronui, arba kitam objektui nutupdyti arba tiesiog numušti“, – sakė G. Nausėda.

Jis atkreipė dėmesį, kad su objektu susidūrusių tarnybų atstovai labai greitai pamatė, jog jis tampa nebe pavojingas – tiesiog krenta, bet kitos institucijos, veikdamos pagal savo instrukcijas, du valstybės vadovus palydėjo į priedangą.

„Informavimo sistema turi veikti. Jeigu pavojaus nėra, neturime auginti kažkokių baubų. Deja, šiuo atveju taip buvo dėl to, kad iki galo nesuvaikščiojo, kaip dabar sakoma, informacija ir nebuvo pasakyta, kad tai yra menama grėsmė ir šiuo atveju nereikia nors kaip ypatingai reaguoti. Jeigu grėsmė yra reali, be abejo, kad visi žmonės vienodai turi per šiuolaikines technologines priemones sužinoti apie tai, kas vyksta, ir tiesiog pasitraukti į saugią vietą“, – tvirtino G. Nausėda.

Kaip skelbė BNS, Lietuvos pasieniečiai liepos 10 dieną 11.30 val. pastebėjo iš Baltarusijos skrendantį objektą. Pasak kariuomenės, jis prieš nukrisdamas Lietuvos teritorijoje išbuvo apie tris minutes.

Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, jog, pirminiais duomenimis, Kenos užkardos pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos įskridusią ir ant žemės krentančią į savadarbį lėktuvėlį panašią skraidyklę.

Bepilotė skraidyklė nukrito pati netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto, maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija.

Situaciją vėliau nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas konstatavo, kad saugant oro erdvę esama nemažai trūkumų – tiek aptinkant į šalį įskristi galinčius dronus, tiek perspėjant apie grėsmę, tiek kalbant apie galimybę tokį objektą eliminuoti.