Aljanso narės birželį Hagoje įsipareigojo iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pagal šį susitarimą 3,5 proc. BVP turi būti panaudota kertinėms gynybos reikmėms, o dar 1,5 proc. BVP – kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties keliams, kibernetiniam saugumui.

Anksčiau NATO šalys buvo įsipareigojusios gynybai skirti 2 proc. BVP, tačiau šias lėšas sąjungininkės galėjo naudoti tik pagrindinėms gynybos išlaidoms.

Lietuva dar prieš Hagos viršūnių susitikimą pareiškė, kad gynybos poreikiams tenkinti iki 2030-ųjų kasmet skirs 5–6 proc. BVP, daugiausiai tai susiję su tikslu pilnai išvystyti kariuomenės diviziją.

Galiausiai formuodama 2026 metų biudžetą Vyriausybė krašto apsaugai numatė skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,8 mlrd. eurų.

Tai didžiausias įsipareigojimas gynybai Lietuvos istorijoje, tačiau į jį įskaičiuojami ir 25 mln. eurų slėptuvėms.

Nors ši suma tesudaro pusę procento viso šalies planuojamo gynybos biudžeto, ji simbolizuoja besikeičiantį premjerės Ingos Ruginienės Ministrų kabineto požiūrį, kam šios lėšos gali būti skiriamos.

Dvigubos paskirties kelius laikytų gynybos išlaidomis

Kitų metų finansavimas gynybai susideda iš asignavimų Krašto apsaugos ministerijai (KAM), iš jų 700 mln. eurų sudaro Valstybės gynybos fondas. Į šį fondą patenka lėšos, surinktos iš pastaraisiais metais Lietuvoje didintų mokesčių.

Fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Ministrų kabinetas, todėl Vyriausybės kritikai abejoja, ar visas fondas bus paskirstytas pagal tikruosius krašto apsaugos sistemos poreikius.

Kritikai taip pat įtariai žvelgia į kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad KAM suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybių keliams, skirtiems privažiuoti prie karinių objektų.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tvirtina, kad bet kuriuo atveju dėl visų išlaidų gynybai sąlygas diktuos KAM ir ragina pasitikėti jos vertinimu.

„Jie tikrai išleis tas lėšas šalies gynybai geriausiu būdu, kokį jie mato“, – BNS sakė ministras.

Tuo metu Vyriausybės vadovė jau dabar sako, kad į gynybą reikia žvelgti plačiau – jai skiriamas finansavimas galėtų būti panaudotas ir dvigubos paskirties keliams, vedantiems, pavyzdžiui, į poligonus, ir vidaus sistemos pareigūnams aprūpinti ginklais.

„Nesupraskime gynybos vien tik per ginklų įsigijimą“, – pristatydama kitų metų valstybės biudžetą sakė premjerė.

Finansų ministro teigimu, net ir netiesiogiai su krašto apsauga susijusioms reikmėms išleisti pinigai būtų traktuojami kaip gynybos biudžetas, nes tą leidžia NATO standartai.

„Mes esame Aljanso dalis, tai turėtume laikytis Aljanso taisyklių ir metodologijų“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Mes esame Aljanso dalis, tai turėtume laikytis Aljanso taisyklių ir metodologijų.

Nuogąstavimų kelia „socialdemokratų meilė asfaltui“

Finansavimas dvigubos paskirties keliams numatytas ir šių metų gynybos fondo sąmatoje, tačiau jis neskaičiuojamas į bendrą procentą gynybai, mat tuomet to neleido griežtesnis NATO reglamentavimas.

Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad tai daryti nėra korektiška net ir turint tokį leidimą po naujų NATO sprendimų, nes lėšos gynybai yra susijusios su Lietuvos saugumu, o ne atsiskaitymu Aljansui.

„Žvelgiant iš NATO pusės, tą galima daryti, bet to nereikėtų daryti. O jeigu žiūrint ir iš Valstybės gynimo tarybos sprendimų įgyvendinimo pusės, tai man atrodo, to irgi negalima daryti, nes dabartiniai asignavimai, kurie yra numatyti biudžete, jų nepakanka“, – kalbėjo G. Skaistė.

Iš krašto apsaugos ministrės pareigų atleista Dovilė Šakalienė yra sakiusi, kad šiemet krašto apsaugai reikėtų daugiau, nei šiuo metu suplanuota – 5,5 proc. BVP. Anot politikės, mažesnės lėšos gynybai reiškia, jog teks atsisakyti suplanuotų įsigijimų, tačiau jos leis vystyti kariuomenės diviziją reikiamu tempu.

G. Skaistė tvirtina netikinti socialdemokratų pažadais visas šiuo metu suplanuotas lėšas KAM skirti gynybai.

„Žinodama socialdemokratų meilę asfaltui, aš tikrai turiu nuogąstavimų, kad didelė dalis Valstybės gynimo fondo gali nukeliauti kariniam mobilumui, nes keliams finansavimas, lyginant su praėjusiais metais, beveik neauga – buvo 805, o dabar 815 milijonai, o pažadų pridalinta yra į kairę ir į dešinę“, – teigė konservatorė.

„Suprantant poreikius, visi tie pinigai, kuriuos esam suskaičiavę, kiek jų reikia, jie ir turėtų keliauti gynybai“, – pridūrė politikė.

Vyriausybė anksčiau yra žadėjusi specialiai skirti lėšų tų savivaldybių infrastruktūrai, kurios sutiks priimti Lietuvoje steigiamus naujus karinius poligonus.