Anot jos, reikia dar didesnės reorganizacijos, kurios metu teks uždaryti ne vieną dešimtį mokyklų.
„Nors atrodo, kad judėjimo švietime – daug, tačiau poslinkių labai trūksta. Tas pats ir dėl biudžeto – metai iš metų finansavimas švietimui mažėja“, – teigia dr. N. Putinaitė ir prideda, kad mažėjant finansavimui problemą giliną neefektyvus ūkio valdymas.
Tai, anot jos, galima pastebėti ir kalbant apie aukštąjį mokslą, tyrimus:
„Finansavimo trūksta ir mokslo tyrimams. Esantys mokslininkai išgyvens, tačiau pati specialybė tampa nebekonkurencinga. Biudžetas švietimui nėra orientuotas į ateitį – išgyventi galima, tačiau proveržio ateityje nereikia tikėtis.“
Tiesa, kalbant apie mokyklas šioks toks sprendimas yra – dar didesnė reorganizacija.
„Yra nemažai mokyklų, kuriose ūkio lėšos sudaro labai didelį procentą. Lėšos yra skiriamos patalpų šildymui, o ne patiems mokiniams“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, geriau mokinius pavėžėti 10–15 kilometrų iki kitos, didesnės mokyklos, kur jie gali socializuotis, gauti daugiau paslaugų, tad neišvengiamai reikėtų uždaryti mokyklas, o dėmesys, žinoma, turėtų būti nukreiptas į blogiausias šalies mokyklas.
„Pasiūlyčiau šimto blogiausių mokyklų programą – jei negalima pakelti šių mokyklų lygio, jas reikėtų uždaryti. (...) Daugiausiai būtų galima pasiekti blogiausias mokyklas paverčiant vidutiniškomis“, – mano dr. N. Putinaitė bei akcentuoja, kad didžiausi visuomenės ištekliai visgi yra ne gabiausi, o vidutiniokai.
Naujausi komentarai