„Beveik birželio vidurys. Gerai nuteikia sodri medžių ir pievų žaluma, kurį šįmet prasidėjo antroje balandžio pusėje, bet dėl anomaliai šalto gegužės mėnesio pilnai išbujojo tik birželį. Taigi, ši sodri žaluma – tai užsitęsusio lietingo laikotarpio pasekmė ir, nepaisant žalos, kurią vietomis sukėlė smarkios liūtys, tai labai praturtino dirvožemius drėgme. Jeigu lietingas laikotarpis užtruktų ilgiau gal pradėtų atsistatinėti ir gruntinio vandens lygis, kurio trūkumas jaučiamas nuo 2017 metų“, – skelbė docentas.

Liaudies išmintis byloja, kad gegužės mėnesio lietus yra aukso vertės, nes aprūpina augalus drėgme ir užkerta kelią ankstyvoms vasaros sausroms. Galima dar papildyti, kad birželio lietūs irgi, jeigu ne aukso, tai yra bent sidabro vertės. Ypač dabartiniais laikais, kai vegetacijos laikotarpis prasideda anksčiau, o žiemos sniego danga yra nepastovi ar visai nesusidaro. 

„Tiesa, ta kritulių vertė po truputį mažėja link liepos mėnesio, kai gausūs ir užsitęsę krituliai gali pražudyti dalį derliaus (pavyzdžiui, javų). Šiais laikais miškams, pelkėms ir kitoms šlapynėms visas šiltojo laikotarpio lietus yra labai vertingas, nes skatina miškų, ypač masiškai iškirstų, augimą, o pelkėse atstato normalų hidrologinį režimą dėl vyraujančių karštų vasarų“, – rašė G. Stankūnavičius.

Visai neseniai Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įvedė naują hidrometeorologinį rodiklį, vadinamą „Ilgas lietingas laikotarpis“, kuris atitinka stichinio reiškinio kriterijus. Remiantis informacija skelbiama meteo.lt tinklapyje, šis reiškinys fiksuojamas, kai 60 parų suminis kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. „Naujas rodiklis, matyt, buvo įvestas siekiant patobulinti kompensacijų (išmokų) žemdirbiams tvarką dėl stichinių reiškinių padarytos žalos. Tačiau, kita vertus, tai taip pat geras drėkinimo sąlygų rodiklis, apibrėžiantis regionus, kuriuose drėgmės vegetacijai, upių nuotėkiui yra pakankamas ar net perteklinis. Remiantis pateikta informacija, dabar tokios sąlygos vyrauja Lietuvos šiaurės rytiniuose ir vietomis šiauriniuose rajonuose“, – rašė specialistas.

Senolių stebėjimai rodo, kad šienapjūtė, kuri priklausomai nuo regiono vykdavo nuo birželio pradžios iki maždaug Joninių šventės, visada buvo lydima ilgesnio ar trumpesnio lietingo laikotarpio. Tačiau, matyt, dėl klimato kaitos pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau birželio mėnesį pasitaiko karšti ir sausi orai. Šis šienapjūties sezonas nepaisant, kad vietomis prasidėjo dar sausringos ir vėsios gegužės mėnesio sąlygomis, atrodo, bus kaip tik klasikinis, o ne anomalus.

„Šiandien Lietuva, o ypač jos rytinė ir centrinė dalys, yra seno ciklono (centras ties šiaurine Latgala) užnugaryje. Todėl orai labiau primena rudenį – žemi debesys, šaltas vėjas ir protarpiais lietus. Toliau šis ciklonas trauksis į rytus, o jo įtakos zoną palaipsniui užims virš pietinės Skandinavijos stiprėjantis anticiklonas ir rytoj darganoti orai dalinai išliks tik pačiame rytiniame Lietuvos pakraštyje. Kitur vyraus saulėti ir ramūs orai. Kadangi atkeliaujančiame anticiklone cirkuliuoja poliarinės kilmės oro masės, tai didelės šilumos neprognozuojama“, – teigė G. Stankūnavičius.

Penktadienį ir savaitgalį naktimis oro temperatūra bus 8–13 laipsnių šilumos, dienomis 17–22 laipsniai. Pajūryje ir rytiniuose rajonuose laipsniu kitu mažiau, o pietiniuose rajonuose ir, vietomis, Vidurio Lietuvoje – tiek pat daugiau. Sekmadienį po pietų ir pirmadienio dieną minėtas anticiklonas visai nusilps ir Lietuvą trumpam pasieks kiek šiltesnis oras, todėl oro temperatūra pirmadienį kils iki 20–26 laipsnių šilumos, o antroje dienos pusėje vietomis palis dėl praeinančio šalto atmosferos fronto.

„Kitą savaitę su vakarų rytų oro srautu į Lietuvą keliaus jūrinės kilmės oro masės nuo Šiaurės Atlanto, todėl karščių Lietuvoje nelaukiama, vyraus vėsūs, vėjuoti, protarpiais su nedideliais lietumis orai. Gyventojus šiuo metu labai domina ilgojo (ne visiems) savaitgalio orai (birželio 21–24 dienomis). Šiltuoju metų laiku, o ypač vasaros pradžioje tokios trukmės (10 ir daugiau parų į priekį) orų prognozių patikimumas yra nedidelis, juo labiau kalbant apie kritulius. Yra didelė tikimybė, kad darganotų orų fone sekmadienį ir pirmadienį prieš Jonines slėgis kils ir orai bus palankūs šventėms, nors ir nekaršti. Tikslesnių orų prognozių galėtume tikėtis kitos savaitės viduryje“, – teigė specialistas.