Pažymiai mokyklose tapo preke Pereiti į pagrindinį turinį

Pažymiai mokyklose tapo preke

2010-09-02 06:59
Kontrastas: vieni tėveliai elektroniniais dienynais naudojasi nemokamai, kiti priversti tuštinti kišenes.
Kontrastas: vieni tėveliai elektroniniais dienynais naudojasi nemokamai, kiti priversti tuštinti kišenes. / Gedimino Bartuškos nuotr.

Vis daugiau mokyklų pereina prie elektroninių dienynų, tad tėvams žinių apie savo vaikų pažymius tenka ieškoti internete. Modernu, bet keista, kad vieni dienynais naudojasi už dyką, o kiti moka privalomą rinkliavą.

Tėvai atsisakė mokėti

Elektroninė sistema "Mano dienynas", kuria naudojasi apie 50 Lietuvos mokyklų, dar neseniai buvo nemokama. Tačiau dabar naudojimasis šiuo dienynu kiekvienai šeimai kainuoja po 10 litų per metus. Tokią rinkliavą įvedė sistemą valdanti bendrovė Nacionalinis švietimo centras. Daugelis tėvelių nurijo karčią piliulę ir sutiko kasmet verslininkams sunešti po 10 litų, tačiau kai kuriose mokyklose kilo maištas.

Pavyzdžiui, sostinės Grigiškių mikrorajone įsikūrusi "Šviesos" vidurinė mokykla jau pereina prie kito elektroninio dienyno. Priežastis paprasta – moksleivių tėvai atsisakė mokėti rinkliavą.

"Mes dėl to pereiname prie kito dienyno jau nuo rugsėjo 1-osios. Tėvai nenori, nemoka. Be to, pas mus yra beveik 150 vaikų iš socialiai remtinų šeimų, jie neturi pinigų", – dienraščiui sakė "Šviesos" mokyklos direktorius Jonas Komičius.

Pasak jo, prie nemokamo dienyno pereiti patarė Švietimo ir mokslo ministerija.

Vaikų mokslas – ne verslas

"Mano dienyno" apmokestinimas papiktino kolegas ir konkurentus. Elektroninę sistemą dienynas.lt valdančios viešosios įstaigos Nacionalinės administravimo ir valdymo agentūros direktorius Darius Prialgauskas dienraščiui teigė, esą elektroniniai dienynai negali būti verslo subjektas.

"Mes mokykloms dar papildomai paramą teikiame. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje įrengėme belaidį internetą. Švietimas neturėtų būti verslo objektas. Šita sistema pagal savo paskirtį negali būti mokama. Kadangi pas mus švietimas yra nemokamas, ir informacija apie vaikų mokymosi rezultatus turi būti laisvai prieinama. Jeigu man už galimybę pamatyti vaikų pažymius reikia mokėti pinigus, tai pažeidžia mano pilietines teises", – kalbėjo D.Prialgauskas.

Savosios sistemos, naudojamos per 100 mokyklų visoje Lietuvoje, Nacionalinė administravimo ir valdymo agentūra neapmokestino ir neketina apmokestinti. D.Prialgausko teigimu, dienynas.lt gyvuoja iš labdaros fondų ir rėmėjų lėšų – esą to visiškai pakanka dienynui išlaikyti ir tobulinti, ir jokių rinkliavų nereikia.

"Net nebuvo minties apmokestinti šitą sistemą, – tęsė D.Prialgauskas. – Apmokestinimas erzina visuomenę. Čia ne vieta daryti verslą – į švietimą reikia investuoti ir nieko už tai nereikalauti, o investicijos grįš geru kvalifikuotų specialistų darbu."

Pašnekovo teigimu, apskritai abejotina, ar "Mano dienynas" turi teisę rinkti pinigus iš moksleivių tėvų, mat su šeimomis nesudarytos jokios sutartys.

Skundžiasi ne visi

Tiesa, ne visos mokyklos bėga nuo mokamų dienynų. Štai sostinės Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos auklėtinių tėvai sutiko pakratyti kišenes.

"Visą laiką palaikome ryšį su dienyno techniniais darbuotojais, šie jį tobulina. Rezultatas neblogas. Žinoma, prie visko reikia įprasti. Kaina yra tokia, 10 litų vienai šeimai. Mūsų galva, tai gal nėra labai brangu. Tai nėra labai sunki piniginė našta. Ir su tėvais pasišnekėjome – jie nebuvo prieš", – dienraščiui sakė mokyklos direktorius Eugenijus Manelis.

Direktorius prisiminė, jog anksčiau "Mano dienynas" buvo nemokamas, tačiau dienyno šeimininkai paslaugas apmokestinti nutarė dėl to, kad nutrūko finansavimas iš sostinės savivaldybės. E.Manelio teigimu, 10 litų kainą verslininkai nustatė grįsdami paprastais argumentais – esą mokama ne tik už patį dienyną, bet ir už papildomas paslaugas: galimybę tiesiogiai bendrauti su pedagogais, sistemos tobulinimą ir t. t.

Skundžiasi lėšų trūkumu

"Mano dienyną" administruojanti bendrovė Nacionalinis švietimo centras tikina, kad apmokestinti dienyną privertė konkurencinė aplinka. Esą konkurentai gauna valstybės paramą ir gali sau leisti teikti nemokamas ar labai pigias paslaugas, o Nacionalinis švietimo centras tokių galimybių neturi.

"Iš niekur jokio finansavimo negauname, kažkaip turime gyventi. Kitos įmonės apmokestina mokyklas, o mes mokestį už paslaugas imame iš tėvų. To dienyno valdytojai, kurie neima iš mokyklų pinigų, gauna finansavimą iš ministerijos arba rėmėjų. Jų tokia strategija", – dienraščiui teigė bendrovės direktorius Justas Urbonas.

Paklaustas, kodėl "Mano dienynas" kiekvienai šeimai kainuoja po 10 litų, pašnekovas teigė, esą statistinei šeimai tai nėra dideli pinigai. "Mokestis, bent jau atsižvelgiant į vidutines pajamas, nedidelis. Mūsų nuomone, toks mokestis gana adekvatus", – teigė J.Urbonas.

Pasak jo, pinigai iš tėvų renkami teisėtai, o bendrovė už kiekvieną įmoką sumoka mokesčius. J.Urbonas viliasi iki kitų metų rugsėjo gerokai praplėsti savo klientų būrį – tikimasi, kad "Mano dienynu" po metų naudosis bent 50 proc. daugiau mokyklų.

Reaguodamas į konkurentų priekaištus, esą verslas daromas netinkamoje vietoje, Nacionalinio švietimo centro vadovas tikino, esą akmenys į jo įmonės daržą skrenda be pagrindo. "Patys moksleivių įvertinimai nėra verslo subjektas. Bet administracinė sistema, skirta mokyklai, vis dėlto yra mokama paslauga. Ir niekas jos veltui neteikia. O sistemas, kurios teikiamos nemokamai, išlaiko Švietimo ir mokslo ministerija – iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų", – reziumavo J.Urbonas.

Tokie teiginiai papiktino vieną dienynas.lt sistemos kūrėjų D.Prialgauską. Pasak jo, nemokamas elektroninis dienynas jokio valstybės finansavimo negauna.


Sumoka mokykla

Yra ir dar viena alternatyva – už kai kuriuos elektroninius dienynus iš savo lėšų moka pačios mokyklos. Pavyzdžiui, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijai dienynas kainuoja 60 litų per mėnesį – 720 litų per metus. Tai gerokai mažiau nei po 10 litų iš kiekvieno moksleivio tėvelių.

"Per vieną mėnesį jis mokyklai viso labo kainuoja 60 litų. Tai visiškai nedaug, palyginti su dienyno galimybėmis ir paslaugomis. Džiaugiamės", – dienraščiui sakė gimnazijos direktorius ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentas Stanislavas Bernikas.


Ragina įsiklausyti

Elektroninio dienyno pasirinkimas – mokyklų vadovų klausimas. Jie dienynus renkasi savarankiškai, nesikišant ministerijai ar savivaldybei. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys dienraščiui teigė, esą mokamas dienynas nėra nusikaltimas, tačiau mokyklų vadovai turėtų atsižvelgti į moksleivių tėvelių nuomonę.

"Neabejoju, kad mokykla apsispręsdama turėtų įvertinti galimybes ir atsiklausti savo bendruomenės. Jeigu reikalingas papildomas mokestis, manau, bendruomenė turėtų įvertinti savo vaikų šeimų galimybes. Čia reikia elgtis atsakingai", – kalbėjo V.Stundys.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra