Piliavietės likimą apraizgė diskusijos

Rengiamas Klaipėdos piliavietės atgaivinimo projektas turėtų tapti miesto vizitine kortele užsieniečiams.

Pasipylė įvairios nuomonės, kas ten turi būti pilies vietoje.

Skirtingos nuomonės ir idėjos yra gerai, bet primena vieną didelę uostamiesčio bėdą.

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius yra viešai skundęsis, kad pernelyg ilgai ginčydamiesi, ką darysime su tuo ar anuo objektu, atbaidome investuotojus.

Vakar savivaldybėje kartu prie bendro stalo su meru posėdžiavo architektų, istorikų, verslo organizacijų atstovai. Iš užvirusios diskusijos išryškėjo dvi nuomonės.

Klaipėdos universiteto rektorius istorikas Vladas Žulkus mano, kad piliavietė yra didelė miesto vertybė, kurią būtina išsaugoti.

Tai vienintelė kryžiuočių ordino mūrinė pilis Lietuvoje. Turėtų būti pateikta istorinė ekspozicija. Pilies kieme galima įrengti nedidelę aikštę renginiams.

Pastebėta, kad mažėja turistų iš Vokietijos srautas. Atstatyta dalis pilies statinių Europos mastu turėtų tapti svarbiu traukos objektu.

Kitokia yra savivaldybės Architektūros ir planavimo skyriaus vedėjo Almanto Mureikos nuomonė. Anot jo, pagrindinis Klaipėdos senamiesčio privalumas yra ne istoriniai pastatai, bet erdvės.

Jis siūlo po piliavietės bastionais „sukišti“ naudingas patalpas, galbūt įrengti miesto centrinę konferencijų salę. Šalia piliavietės siūloma suformuoti didelę renginių vietą, kuri galėtų prilygti Teatro aikštei.

Viešosios įstaigos Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Raimundas Vaitiekūnas mano, jog svarbiausia, kad piliavietėje savaitę vyktų 2-3 renginiai. Tik tada ji taps traukos centru ir bus galima kalbėti apie „atsipirkimą“.