Pirmalaikių rinkimų idėja mirė vos gimusi Pereiti į pagrindinį turinį

Pirmalaikių rinkimų idėja mirė vos gimusi

2007-04-04 00:00

Žlugus socialdemokratų idėjai paleisti Seimą dėl galimybės suformuoti patvarią valdančiąją daugumą, pasišovė derėtis įvairių partijų atstovai

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Žlugus socialdemokratų idėjai paleisti Seimą dėl galimybės suformuoti patvarią valdančiąją daugumą, pasišovė derėtis įvairių partijų atstovai

Pasiūlymas dar šią vasarą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus paskendo politikų skeptiško nusiteikimo migloje. Jie labiau linkę suformuoti naują valdančiąją daugumą, kuri galėtų dirbti iki kitąmet rudenį numatytų parlamento rinkimų. Tačiau kokia ji bus, dar nėra aišku, nors Seime jau gimė daugybė iniciatyvų partijoms burtis į blokus, kad būtų lengviau derėtis dėl galimos valdžios dalybų.

Projektas pritarimo nesulaukė

Seimas vakar vakare atmetė valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumo vos prieš dieną suformuluotą pasiūlymą šių metų birželio 24 dieną surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Vienas socialdemokratų lyderių, Seimo pirmasis vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, parlamentarus net kelis kartus įtikinėjo, kad jo pateikiamas nutarimo projektas dėl pirmalaikių parlamento rinkimų surengimo yra rimtas, nepaisant to, kad jis parengtas balandžio 1-ąją, o Seime įregistruotas kitądien. “Toks pasiūlymas atsirado dėl to, kad šiame Seime nėra patvarios daugumos, trūksta entuziazmo konstruktyviai dirbti”, - sakė Č.Juršėnas, primindamas praėjusio ketvirtadienio Seimo posėdį, kurio metu įsivyravus chaosui nepavyko patvirtinti netgi tos dienos darbotvarkės.

Antra vertus, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pripažino, kad ir dabartiniame parlamente dar gali susidaryti patvari valdančioji dauguma, kuri gali pabandyti dirbti iki 2008 metų spalio 12 dieną numatytų eilinių Seimo rinkimų: “Yra tokių galimybių, jos nagrinėjamos, ir gali būti, kad netrukus bus įgyvendintos.”

Už tai, kad Seimo nutarimas dėl pirmalaikių rinkimų paskelbimo būtų svarstomas, balsavo 35 parlamentarai iš 89 dalyvavusių posėdyje, prieš buvo 29, susilaikė net 25. Nesurinkus daugiau kaip pusės balsavime dalyvavusių Seimo narių balsų, parlamentarai turėjo apsispręsti: ar grąžinti projektą tobulinti, pavyzdžiui, perrašant rinkimų datą ir vėliau vėl teikti dokumentą svarstymui, ar išvis atmesti. 38 Seimo nariai balsavo už projekto tobulinimą, 41 - už jo visišką atmetimą.

Tęs konsultacijas

Dar prieš Seimo posėdyje palaidojant vos prieš dieną gimusį nutarimą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, kuluaruose vyko intensyvios įvairių politinių partijų atstovų derybos dėl galimybės suformuoti naują valdančiąją daugumą. Tokios konsultacijos vyks ir artimiausiomis dienomis, kol galų gale vienas iš galimų valdžios perdalijimo scenarijų bus įgyvendintas.

Vakarop Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas į pasitarimą apie politinę padėtį sukvietė visų keturių valdančiosios mažumos koaliciją sudarančių partijų atstovus. Po dvi valandas trukusio susitikimo G.Kirkilas pareiškė, kad mažumos Vyriausybė bandys ir toliau dirbti, nekviesdama naujų partnerių į koaliciją, kiekvienu klausimu derybų su opozicinėmis partijos metu ieškodama paramos Seime.

Tačiau kiti valdančiosios koalicijos partneriai neatmeta galimybės, kad gali tekti ieškotis naujų koalicijos dalyvių, todėl derybos dėl valdančiosios koalicijos sustiprinimo yra įmanomos. Tai paskatino į vieną bloką jungtis valdančiąsias Valstiečių liaudininkų bei Liberalų ir centro sąjungas. Jos kartu turi 21 balsą iš 60, priklausančių valdančiajai mažumai. Pasak vieno liberalcentristų lyderių Algio Čapliko, toks politinis susivienijimas gali padėti konsoliduoti kai kurių valdančiųjų jėgas prieš gresiančias derybas dėl galimo valdžios perskirstymo.

Sudarys bloką

Opozicinės Liberalų sąjūdžio ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos artimiausiomis dienomis žada jungtis į vieną bloką derybose dėl galimos naujos valdančiosios koalicijos. Abi frakcijos iš viso Seime šiuo metu turi 19 balsų.

Vakar liberalų ir socialliberalų vadovai beveik valandą Seime tarėsi dėl būsimojo susijungimo į bloką ir bendrų veiksmų raginant formuoti naują valdančiąją daugumą. Po šio pasitarimo socialliberalų partijos ir frakcijos Seime seniūnas Artūras Paulauskas užsiminė, jog artimiausiu metu galimi sprendimai dėl galimo bendradarbiavimo bus aptariami frakcijose. A.Paulauskas jau anksčiau yra sakęs, jog realiausia išeitis iš dabartinės politinės krizės - dabartinės valdančiosios koalicijos sustiprinimas arba naujos valdančiosios daugumos formavimas.

Toks liberalų ir socialliberalų blokas gali tapti vienu realesnių pretendentų, galinčių papildyti valdančiąją koaliciją ir paversti ją dauguma, jeigu opoziciniai konservatoriai nutrauktų paramą mažumos Vyriausybei.

Č.Juršėnas pareiškė, jog socialdemokratai norėtų matyti naujas jėgas koalicijoje. “Jeigu iš tikro su konservatoriais galutinai nepavyks, jie norės mums toliau diktuoti, kaip aš sakiau, vairuoti, sėdėdami antroj sėdynėj, tai, aišku, reikės ieškoti kitų variantų”, - sakė Č.Juršėnas ir pridūrė, kad viena iš tokių galimybių - koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Naująja sąjunga suformavimas.

Jeigu nuo dabartinės 60 parlamentarų vienijančios valdančiosios keturių partijų koalicijos nubyrėtų dalis Pilietinės demokratijos partijos atstovų, bet prisijungtų liberalai su socialliberalais, valdančiojoje daugumoje būtų nuo 71 iki 77 ar net 80 Seimo narių iš 141.

Formuoja kitokią koaliciją

Darbo partija irgi paskelbė inicijuojanti naujos valdančiosios koalicijos formavimą ir sudarė atitinkamą derybų grupę. Į tokią naują koaliciją, pasak šios partijos pirmininko Kęstučio Daukšio, galėtų būti įtrauktos visos Seime atstovaujamos centristinės jėgos, “už borto” paliekant ir socialdemokratus, ir konservatorius.

Prie centristinių jėgų Darbo partija priskiria save, taip pat Liberalų sąjūdį, Naująją sąjungą, valstiečius liaudininkus ir liberalcentristus. Be to, prie jų galėtų prisidėti ir nušalintojo Prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija “Tvarka ir teisingumas” (liberalai demokratai). Visos šios partijos Seime turi 74 vietas iš 141.

K.Daukšys leidžia suprasti, kad nelinkstama kalbėtis su šiuo metu valdančiojoje koalicijoje esančia Pilietinės demokratijos partija, kurios branduolį sudaro prieš metus iš Darbo partijos išėję parlamentarai.

Tačiau dalis liberalų ir socialliberalų skeptiškai įvertino galimybę jungtis prie tokios margos bei sudėtingos koalicijos, ypač turint galvoje prieštaringai vertinamą Darbo partiją ir liberaldemokratus.

Anksčiau būta neoficialių žinių, kad Darbo partija gali prisijungti prie dabartinės valdančiosios koalicijos, išstūmusi iš jos Pilietinės demokratijos partiją arba bent jau jos dalį. Apie tokią galimybę užsimenama ir dabar. Valdančiosios Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė Kazimiera Prunskienė tvirtina, kad galimos derybos ir dėl Darbo partijos įtraukimo į valdžią.

Jeigu Darbo partija prisijungtų prie dabartinės valdančiosios koalicijos, joje būtų nuo 73 iki 83 Seimo narių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų