Anot jų, pirmasis sniegas antradienio vakarą ir trečiadienio naktį labiausiai žemę spėjo pabaltinti pietrytiniuose rajonuose: Lazdijų, Druskininkų, Alytaus, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse.
„Remiantis daugiamečiais duomenimis, pirmasis sniegas Lietuvoje iškrinta ne vienu metu. Anksčiausiai jis pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai spalio 26–30 d.), o vėliausiai pajūrio ruože ir Kuršių nerijoje (vidutiniškai lapkričio 10–12 d.). Na, o šiemet šlapios snaigės pasirodė sąlyginai vėlai, tik naktį iš lapkričio 10 į 11-ąją. Daugiausia pasnyguriavo pietrytiniuose rajonuose. Lazdijų, Druskininkų, Alytaus, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse žemė buvo trumpai pabaltavusi, tačiau kaip įprastai būna pirmasis sniegas tebuvo tik simbolinis artėjančios žiemos sezono ženklas“, – trečiadienį feisbuke rašė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ vaizdo įrašas.
Anksčiausiai pirmasis sniegas Lietuvoje yra iškritęs 1972 m. rugsėjo 28–29 dienomis Panevėžio apylinkėse.
„Kaip rodo skaičiavimai, krentančių šlapių snaigių gali pavykti pamatyti ir ateinančiomis šios savaitės dienomis, tačiau dėl per šiltų orų sniego danga nesusiformuos“, – prognozavo sinoptikai.
Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ vaizdo įrašas.
Meteorologai taip pat pateikė pirmųjų šalnų (ore ir dirvos paviršiuje) datas šių metų rudenį.
2022 m. pirmosios šalnos dirvos paviršiuje buvo fiksuojamos jau rugsėjo pirmąją savaitę (beveik visoje šalyje), 2023 metais šalnos vietomis pasitaikė rugsėjo 15–16 d., 2024–2025 m. jos fiksuotos tik rugsėjo gale.
Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ vaizdo įrašas.
„Šiemet dėl šilto rugsėjo nutiko taip pat – pirmosios šalnos dirvos paviršiuje (5 cm aukštyje) trumpai nakties metu buvo susiformavusios tik rugsėjo 28 d. Varėnoje ir Molėtuose. Daugelyje kitų šalies vietovių pirmą kartą dirvos paviršiuje šalo tik spalio antroje pusėje. Tuo tarpu, Nidoje neigiama temperatūra vis dar nebuvo užfiksuota (pilka spalva, žr. viršutiniame žemėlapyje)“, – rašė sinoptikai.
Šalnos ore (1,5 m aukštyje) įprastai pradedamos fiksuoti truputį vėliau, lyginant su šalnomis dirvos paviršiuje. 2022 m. vietomis jų pasitaikė rugsėjo 3 ir 7 d., 2023 metais – tik spalio 9–10 d. naktimis, 2024–2025 m. – rugsėjo pabaigoje. Tuo tarpu, šiemet neigiama oro temperatūra pirmą kartą išmatuota spalio 16–17 d. Daugelyje kitų šalies vietovių – tik lapkričio 7, 9–10 dienomis. Neigiama temperatūra ore nebuvo kol kas nė karto išmatuota toje pačioje Nidoje dėl naktimis orą šildančio Kuršių marių efekto (žr. apatiniame žemėlapyje).
Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ vaizdo įrašas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad ketvirtadienio naktį vietomis, daugiausia šiaurės vakaruose, palis. Kai kur plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 6–11 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Dieną daug kur krituliai, vyraus nedideli. Vėjas pietinių krypčių, 9–14 m/s. Temperatūra 1–6 laipsniai šilumos.
Penktadienio naktį daug kur, dieną daugiausia vakariniuose rajonuose krituliai, vyraus lietus. Vėjas naktį pietų, pietvakarių, dieną vakarinių krypčių, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį 1–6, dieną 3–8 laipsniai šilumos.
Šeštadienio naktį daug kur, dieną vietomis trumpi krituliai, vyraus lietus. Vėjas vakarinių krypčių, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį 0–5, dieną 4–9 laipsniai šilumos.
Hidrologinė situacija
Lapkričio 11 d. didžiojoje šalies dalyje stebimas nedidelis vandens lygio svyravimas, iki 14 cm per parą. Žymesnis kilimas, iki 36 cm, fiksuojamas Nemune ties Smalininkais. Žymesnis kritimas, iki 26 cm, Nevėžyje ties Babtais.
Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas, daugiausia nedidelis kilimas.
Vandens temperatūra upėse – 3–10, ežeruose – 4–10, Kuršių mariose – 4–6, Baltijos jūroje – 8–9 laipsniai šilumos.
Oro kokybės informaciją galite rasti čia.
Naujausi komentarai