Pirmuosiuose Lietuvoje atidarytuose pusiaukelės namuose Alytuje gyvenantys nuteistieji neįvykdė naujų nusikaltimų. Šie pusiaukelės namai veikia metus, juose gyvena 13 nuteistųjų.

„Šiandien galime pasakyti, kad yra pavykęs projektas – 13 nuteistųjų gyvena, 10 dirba, 3 mokosi. Nė vienas nebuvo grąžintas į pataisos namus“, – Alytuje penktadienį vykusiame pirmųjų pusiaukelės namų veiklos metų sukakties minėjime sakė laikinais Kalėjimų departamento vadovas Antanas Laurinėnas.

Jis pasakojo, kad prieš daugelį metų, kai jam teko susipažinti su norvegų patirti kuriant pusiaukelės namus, teko išgirsti įvairių abejonių.

„Man teko dalyvauti, susipažinti su norvegų patirtimi, kad nuteistieji būtų ruošiami paleidimui į laisvę ir nekeltų visuomenei pavojaus, būtų susiradę darbą, gyvenamą vietą. Tuo metu tai buvo iššūkis, per šešerius metus buvo visko – abejonių, kaimynų nepasitikėjimo, buvo abejonių – ar jie sugebės susirasti darbą, įsidarbinti“, – prisiminė A.Laurinėnas.

Alytaus pataisos namų projekto vadovas Kęstutis Jasmontas sako, kad realizuotas pusiaukelės namų projektas yra didelis pasiekimas ir Lietuvoje tokių pusiaukelės namų turėtų būti keliasdešimt.

Ne visi galutinai žlugę, kaip mano visuomenė. Reikia dirbti, išmokėti ieškinius, reikia parodyti, kad yra kitoks gyvenimas, galima kitaip gyventi. Manim pasitikėjo, už ką dėkui.

„Reikia tik noro ir pastangų, mūsų projektas ne kuo prastesnis nei Norvegijos. Ne sienos, o žmonės prisideda prie žmogaus auklėjimo. Kaip greitai nurašom žmogų, o koks turi būti būrys, kad padėtų jam atsitiesti“, – renginyje sakė K.Jasmontas.

Renginyje visuomenei, pusiaukelės namų darbuotojams dėkojo pirmasis tokių namų gyventojas.

„Ne visi galutinai žlugę, kaip mano visuomenė. Reikia dirbti, išmokėti ieškinius, reikia parodyti, kad yra kitoks gyvenimas, galima kitaip gyventi. Manim pasitikėjo, už ką dėkui. Kaip aš galėčiau – manim pasitikėjo žmonės, visuomenė, bendruomenė ir aš pavesiu?“, – sakė pusiaukelės namuose gyvenantis nuteistasis.

Jis netrukus vyks gyventi į Vilniuje veikiančius pusiaukelės namus, nes yra kilęs iš Vilniaus. Vyras sakė, kad ruošiasi į laisvę ir mano, jog galės pritapti prie visuomenės ir daugiau nedaryti nusikaltimų.

Nuteistuosius, kurie gali gyventi pusiaukelės namuose, atrenka speciali komisija. Ją sudaro visuomenės atstovai ir pareigūnai.

Pusiaukelės namų steigimą iš dalies finansuoja Norvegija, pareigūnai apmokomi kolegų iš Norvegijos ir Lietuvos.

Pusiaukelės namuose negali apsigyventi asmenys, kurie yra nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, taip pat nuteisti už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nuteisti už nusikaltimus, padarytus priklausius nusikalstamam susivienijimui, arba nuteistieji, įtraukti į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą.

Pusiaukelės namų gyventojais gali tapti tie, kuriems iki lygtinio paleidimo liko ne daugiau kaip pusantrų metų ir ne mažiau pusė metų.

Alytaus pusiaukelės namų nuteistieji gyvena erdviuose daugiausia keturviečiuose kambariuose, prižiūrimi pusiaukelės namuose nuolat budinčių socialinių darbuotojų ir prižiūrėtojų. Pastatas bei aplinkinė teritorija visą laiką stebimi 16-kos vaizdo kamerų.

Pastato antrame aukšte įrengti poilsio kambariai, kuriuose pastatyti pačių nuteistųjų pagaminti baldai, taip pat ten įrengti dušo kambariai. Pirmajame aukšte įrengtas valgomasis, virtuvė su buitine technika.

Pusiaukelės namų tikslas – palengvinti nuteistųjų integracijos į visuomenę procesus, juose apsigyvenami motyvuoti, nepriekaištingo elgesio kaliniai, skelbia Kalėjimų departamentas.

Šiuo metu įkalinimo įstaigose laikoma daugiau nei 6 tūkst. įvairius nusikaltimus nuteistų asmenų.

Pusiaukelės namai taip pat veikia Vilniuje, Pravieniškėse ir Marijampolėje.