Miesto peizažas

Po daugiabučių namų langais – antigrožis

Kai kurių daugiabučių namų gyventojai, ne vieną dešimtmetį gyvenę netvarkingoje ir nuobodžioje aplinkoje, veikiančioje ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą, ėmėsi ryžtingų priemonių ją keisti. Nesulaukę namus administruojančių valdų iniciatyvos tvarkyti kiemus, pavasarį žmonės ėmė purenti žemę po daugiabučių langais, sodinti gėles, tverti tvoreles, ręsti akmeninius užtvarus. Praktiškesni butų savininkai sumanė žemę išnaudoti naudingiau ir sukasė lysves morkoms, svogūnams, ridikėliams ir kitoms daržovėms sėti. Medinių, vielinių, akmeninių tvorų ir tvorelių atsirado įvairiose miesto vietose šalia biurų, kavinių ir kitų statinių. O už tvoros – kaip kas išmanė, tą ir sodino. Vienur žaliuoja rūtų darželiai, kitur krūmai uždengia balkonus, o dažniausiai apleistas “klombas” piktžolės užkariavusios. Daugiabučių namų teritorijose buvusias žaliąsias vejas gyventojai ir jų automobiliai baigia išnaikinti, o jų vykdoma aplinkos tvarkymo saviveikla – tikras chaosas.

Kaip padėti žmonėms, norintiems gražiau ir tvarkingiau gyventi, pasakojo reide po miestą dalyvavęs miesto vyr. dailininkas Mindaugas Petrulis.

Reikalinga profesionalų pagalba

- Jeigu žmogus nori įgyvendinti savo sumanymą, tai tą galima padaryti be problemų, bet kita forma. Daugiabučių namų gyventojai visų pirma turi atminti, kad jie gyvena žmonių kolektyve, tad privalo atsižvelgti į kitų nuomonę, norus ir savo iniciatyva negadinti aplinkos. Jeigu kiekvienas buto savininkas po savo langu ar balkonu savaip kurs “grožio oazes”, jos virs antigrožiu ir piktins kitus. Tokiais principais formuojama estetika yra netoleruotina. Tvarkytis pagal savo kriterijus gali buto, individualaus namo, sodo bendrijos savininkai. Tačiau šiuo atveju reikia kalbėti ne apie aplinkos grožį. Daugiabučių namų teritorijų paskirtis ir funkcijos yra kitokie. Pavyzdžiui, jeigu yra numatyta rekreacinė zona, vadinasi – joje negalima sodinti agurkų ar svogūnų. Dabar gyventojai elgiasi necivilizuotai, jie neturi leidimo kasti žemę, tverti tvoras ir patys sudaro konfliktinę situaciją. Suprantama, žmonės ištroškę tvarkos, ilgisi grožio ir už tai juos reikia tik pagirti. Mūsų daugiabučiai namai, pastatyti prieš kelis dešimtmečius, reikalauja kapitalinio atnaujinimo. Pilka jų ir aplinka. Bet jeigu nori įgyvendinti savo iniciatyvą, visų pirma turi derinti su profesionalais. Gali ateiti į savivaldybę pas miesto vyr. dailininką, kraštovaizdžio specialistą arba į Miesto tvarkymo skyrių. Visada padės, patars, kaip estetiškai sutvarkyti teritoriją, - kvietė miesto vyr. dailininkas.

Betgi gyventojai neturi informacijos, kur jiems kreiptis su tokiais reikalais. Be to, kodėl niekas nekontroliuoja, kas vyksta daugiabučių namų teritorijoje, ir nedraudžia savavaliauti. Kodėl to nedaro valda – namų šeimininkė?

M. Petrulio manymu, gyventojai pakankamai išmano įstatymus, kai nori – žino, kur kreiptis, o namų valda visada padės įgyvendinti jų prašymus. Bausmė, pasak vyr. dailininko, – kraštutinė priemonė ir nepriimtina. Naudodamasis proga M. Petrulis apeliuoja į žmonių gerą valią ir kviečia laikytis tam tikrų elgesio normų ir taisyklių: miesto zonoje darželius, lysves įrengti nenumatyta. Vadinasi, to daryti negalima.

Darko miesto vaizdą

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, minėtus darbus turėtų organizuoti valdos, bendrijos, padedant profesionalams.

- Turime pakankamai želdinių specialistų, kraštovaizdžio architektų ir jeigu jie savo darbą dirbtų, neturėtume tokio vaizdo, kokį matome naujuose miesto rajonuose. Bet lietuvaičiai yra tos nuomonės, kad jie viską gali padaryti patys, ir prasideda saviveikla.

- Bet šie žmonės yra “geriečiai”, jie nori gražiai gyventi ir jų peikti negalima. Kaip jiems padėti?

- Manau, kad pirmiausia jiems reikia eiti į namų valdą ar bendriją. Yra direktorius, pirmininkas, kurie atsako už aplinkos tvarką. Reikia atsiklausti, kur ir ką galima sodinti, o ne taip, kaip dabar pasitaiko, kai su niekuo nederinama. Yra želdinių tvarkymo taisyklės, jomis ir reikia vadovautis. Gal rudenį pasikviesime namų valdų, bendrijų vadovus ir bandysime šį klausimą spręsti, nes dabar gyventojų savavališkai “pagražinta” aplinka darko miesto vaizdą,- sakė I. Šakalienė.

Pasak skyriaus vedėjos, šį pavasarį ypač užsiimama miesto švara. Pastebėta, kad savaitgaliais susikaupia daug šiukšlių, o konteineriai poilsio dienomis neišvežami. Norima pertvarkyti šiukšlių išvežimo grafikus, kad jos būtų išvežamos ir savaitgaliais.

Palaipsniui daroma tvarka ir kiemuose. Pagal parengtą kiemų tvarkymo programą šiemet juose bus taisoma asfalto danga.