Kaip trečiadienį pranešė „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, 2008 metais minėta Kipro bendrovė „Gradec Limited“, kurios galutinių savininkų atsekti neleidžia paini akcininkų struktūra, tą patį butą pirko už 107 tūkst. eurų.

Todėl publikacijoje keliamas klausimas, kodėl G. Paluckas objektą nusipirko taip pigiai. Pats premjeras, tebeturintis šį butą, žurnalistams nurodė, kad tai buvo nepavykęs investicinis projektas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė „Facebook“ socialiniame tinkle paskelbė, kad šioje publikacijoje pateikti faktai tik sustiprino įtarimus, jog „neaiškios kilmės pinigai vis labiau gramzdina premjerą“.

„Premjere, nebekompromituokite valstybės“, – ragino politikas.

Gitanui Nausėdai jis priminė citatą iš 2020-ųjų birželį Seime perskaityto pirmojo šalies vadovo metinio pranešimo, kuriame prezidentas pareiškė, kad gėdinga dėl aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelės nuleidimo iki visiško dugno.

„Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – tuomet kalbėjo G. Nausėda.

„Prezidente, labai kviečiu ginti jūsų paties iškeltą standartą. Neleiskite, kad politinė atsakomybė būtų devalvuojama, o valstybės valdžia diskredituojama“, – socialiniame tinkle trečiadienį skelbė M. Lingė.

Savo ruožtu, TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas „Facebook“ paskyroje rašė, kad „politiškai Vyriausybės vadovą vertinti jau sunku“.

„Viskas nuleista tik iki kriminalinės atsakomybės lygio. Jei nesi teisiamas ar „nesėdi“, tai gali būti premjeru“, – šaržavo opozicinių konservatorių pirmininkas.

Jo teigimu, žurnalistams viešinant naujus faktus apie „įtartinas G. Palucko tariamo verslo schemas“, teisėsaugos atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose daugėja epizodų, tuo ramiai džiaugtis gali tik premjero advokatai.

Liberalų sąjūdžio lyderė ir šios partijos opozicinės frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen „Facebook“ socialiniame tinkle skelbė, kad premjerui „klimpstant vis giliau“ ryškėja intriga dėl valdančiųjų socdemų politinės atsakomybės.

„Ar atsiras kažkas iš socdemų, iš jo politinės komandos, ar suburtos koalicijos, kas pripažins, kad nešvarios schemos skandina ne vien politiką G. Palucką, bet pakerta pasitikėjimą valstybe ir kad taip tęstis nebegali“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kabinantis už 86 balsų daugumos ir partnerystės su prezidentu galima dar kurį laiką išsilaikyti vandens paviršiuj, bet į tą drumzliną vandenį, deja, grimzta ir valstybės ateitis“, – pažymėjo politikė.

Kaip rodo „Laisvės TV“ ir „Sienos“ paskelbta medžiaga, „Gradec Limited“ 54 kv. m butą 1940 metų statybos name Lvivo gatvėje 2008-aisiais pirko prieš pat ekonominę ir finansų krizę, dėl kurios nekilnojamojo turto kainos vėliau smuko.

G. Paluckas tyrimo autoriams komentavo, kad šios patalpos buvo įsigytos kaip investicinio projekto dalis ir, premjero įsitikinimu, atitiko rinkos vertę vertinant realią patalpų ir pastato būklę.

Žmogų, kuris atstovavo „Gradec Limited“, ministras pirmininkas žurnalistams teigė žinantis, bet įvardijo jį tik kaip „privatų asmenį J. A.“.

Tyrimo duomenimis, 2016 metais išregistruota Kipro bendrovė vis dar oficialiai yra valstybinės žemės po G. Palucko butu nuomininkė. Nors šią žemę įmonė išsinuomojo iki 2040-ųjų, ji savivaldybei taip ir nemokėjo nuomos.

Vilniaus savivaldybė žurnalistus taip pat informavo, kad sklypą, ant kurio stovi minimas pastatas, parašu suformavo pats G. Paluckas, kai dirbo savivaldybės administracijos direktoriumi.

BNS rašė, kad reaguodama į ankstesnes žiniasklaidos publikacijas, ikiteisminius tyrimus dėl premjero ir su juo susijusių įmonių atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Pastaroji savo atliekamame ikiteisminiame tyrime aiškinasi aplinkybes dėl prieš pusmetį nacionalinio plėtros banko ILTE suteiktos 200 tūkst. eurų paskolos premjerui iš dalies priklausančioje įmonėje „Garnis“ panaudojimo.

STT ikiteisminį tyrimą pradėjo reaguodama į antrą žurnalistinį tyrimą, kuriame kelti klausimai dėl G. Palucko prieš dešimtmetį iš dalies valdytos įmonės „Sagerta“, paskolų ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei ryšių su verslininku Darijumi Vilčinsku.