„Kiek žinau, už žiaurų elgesį su gyvūnais baudos yra sugriežtintos jau praėjusioje kadencijoje. Kol kas kažkokių planų neturime, bet tikrai tą situaciją vertiname, kad galbūt reikėtų imtis dar papildomų priemonių“, – šią savaitę Eltai komentavo P. Poderskis.

„Kol kas šitas klausimas mūsų darbotvarkėje yra apynaujis. (...) Manau, per vasarą turėtume kažkokių sprendimų paieškoti“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, ministras kelia klausimą, ar šiuo metu atsakingos institucijos būtų pajėgios sukontroliuoti žiauriai su gyvūnais besielgiančius šeimininkus, nes daug kas priklauso nuo šioms tarnyboms skiriamo biudžeto.

„Viskas remiasi į mūsų kontrolės pajėgumus ir tai, kaip galime sukontroliuoti, o biudžeto derybose įtampos yra didelės ir nežinia, ar galėsime pasiūlyti tos didesnės kontrolės ir priežiūros. Čia kompleksinis klausimas“, – tvirtino P. Poderskis.

Reikia, kad tos priemonės būtų adekvačios, baudos griežtos ir neišvengiamos.

Kontrolės priemonės turi būti adekvačios

Paklaustas, ar būtų veiksmingos tokios kontrolės priemonės kaip tikrinimas, ar asmuo yra tinkamas auginti gyvūną, P. Poderskis teigė, jog tai galėtų būti vienas iš sprendimų. Tačiau ministras įžvlegia ir tam tikrų tokio žingsnio rizikų.

„Čia gal būtų sprendimas kažkoks, bet toks būdas galėtų paskui sukurti daug šešėlinės rinkos, nes kas tada reguliuos, ar jūs galite auginti katiną ir jį turite? Tai kas tikrins – policija? Reikia, kad tos priemonės būtų adekvačios, baudos griežtos ir neišvengiamos. Čia yra mūsų fokusas“, – akcentavo ministras.

ELTA primena, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje rezonavo istorijos apie žiaurų elgesį su augintiniais. Birželį Ariogaloje policija sulaikė du asmenis, kurie sumušė savo šunį ir užkasė jį gyvą kieme prie namo. Tą patį mėnesį Panevėžio policija pradėjo tyrimą dėl bandymo nupjauti šuniui galvą. Tuo metu šią savaitę TV3 žinios pranešė apie kitą įvykį Šalčininkų rajone, kai iš vandens buvo ištrauktas maišas su nuskandintais kačiukais ir šuniuku.

2022 m. Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriomis numatyta, kad asmuo, iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai dėl neteisėto elgesio su jais, negali laikyti gyvūno 2 arba 4 metus.

Dar ilgesnis draudimo laikyti gyvūną laikotarpis – 10 metų – numatytas tiems asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais ir tokiu būdu jį pražudė ar suluošino.

Už šio draudimo nesilaikymą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 300 iki 550 eurų.

Baudžiamojo kodekso (BK) 310 str. numato, kad asmuo už žiaurų elgesį su gyvūnais yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki vienerių metų.