Taip Sigitas Vaitkevičius kalbėjo po trečiadienį ministerijoje vykusio šios vadovybės ir šakos kolektyvinės sutartį pasirašiusių profsąjungų vadovų susitikimo.

„Derybose paprastai, kai šalis negali įvykdyti savo įsipareigojimų pagal vieną kriterijų suderėtą, tai paprastai pasiūlo kažką tai alternatyviai. Dabar jie pasiūlyti alternatyviai neturi ką. Jeigu jie neturi ko siūlyti, tai tokiu atveju, kokiu pagrindu mes turėtumėm šiuo atveju nusileisti“, – BNS sakė jis.

„Šita ministerija yra labai (...) politiniu lygmeniu nepatyrusi ir jie galvoja, kad jeigu jie nepritars, tai mes iš tikrųjų nusileisim. Profesinės sąjungos niekada nenusileisdavo ir aš nemanau, kad šiais metais bus išimtis kokia nors padaryta“, – aiškino S. Vaitkevičius.

Jo vadovaujama profsąjunga nepritaria ministerijos ir dalies kitų profesinių sąjungų susitarimui, kad švietimo darbuotojų atlyginimai kils ne nuo sausio, bet nuo kitų metų rugsėjo.

Pati ŠMSM po susitikimo pateiktame trumpame atsakyme BNS nurodė, jog „judama link galutinio susitarimo dėl atlyginimų padidinimo, bet kai kurių profesinių sąjungų vadovai dar turi pasitarti su savo tarybų ar valdybų nariais“.

„Derybos ministerijoje bus tęsiamos po savaitės“, – pažymi ministerija.

BNS rašė, kad pernai spalį atnaujintoje šakos kolektyvinėje sutartyje su keturiomis profsąjungomis numatyta, kad kasmet iki 2028-ųjų pedagogams atlyginimai bus didinami 5 proc. daugiau nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.

Pagal šį susitarimą mokytojų algos nuo sausio turėjo didėti 7,65 proc., tačiau Finansų ministerijos skaičiavimai numatė, kad mokytojų algos kitąmet augs 5 procentais.

ŠMSM praėjusią savaitę paskelbė derybose su švietimo profsąjungomis sutarusi, kad mokytojų algos nuo 2026-ųjų rugsėjo 1 dienos didės 11,5 procento.

Tokį alternatyvų darbo užmokesčio didinimo grafiką Vyriausybei siūlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.

Šios profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas teigė, jog jų pozicija dėl didinimo nesikeičia.

Anot jo, ministerija iš sutarties taip pat siūlė išimti punktą, numatantį, kad kasmet mokytojams atlyginimai didėtų 5 proc. daugiau nei prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas.

„Ministerija norėjo šitą dalį išimti, bet po derybų mes tam nepritarėme ir jis išliko su patikslinimais, kad kiekvienais metais (...) jis didėja ne mažiau kaip 5 proc., o kaip didėja, terminai, ar nuo sausio, ar nuo rugsėjo, ar nuo gruodžio, ar nuo vasario, šalys tariasi kiekvienais metais atnaujindamos kolektyvinę sutartį“, – aiškino profsąjungos vadovas.

ŠMSM prognozuoja, kad vidutinis mokytojo darbo užmokestis nuo kitų metų rugsėjo 1-osios, palyginti su darbo užmokesčiu šiemet, padidėtų vidutiniškai 12,29 proc.: iki mokesčių – 377 eurais, po mokesčių – 229 eurais.

Tuo metu lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui būtų skiriamos pagal šių institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės bei meno veiklos rezultatus, taip pat valstybės finansuojamų studentų studijoms skiriamas lėšas.

Ministerijos duomenimis, vidutinis mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis nuo kitų metų rugsėjo, palyginti su darbo užmokesčiu šiemet, padidėtų vidutiniškai 12,29 proc.: iki mokesčių – 427 eurais, po mokesčių – 258 eurais.