Poilsio parko atgimimas – ne už kalnų

Poilsio parko atgimimas – ne už kalnų

Sovietmečiu populiariam kultūros ir poilsio parkui atgaivinti reikėtų beveik septynių milijonų litų, tačiau investicijos per dešimt metų vis tiek neatsipirktų.

Tokią išvadą pateikė Klaipėdos savivaldybės užsakymu galimybės studiją atlikusi Vilniaus viešoji įstaiga Socialinės ir ekonomikos plėtros centras.

Parko augmeniją vertinęs dendrologas Laimutis Januškevičius apgailestavo, kad anksčiau garsėjusi populiari poilsio vieta prarado savo vertę. Jis pripažino, kad parkas apleistas ir reikėtų nemažai padirbėti norint jį atgaivinti. Tektų iškirsti daug paliegusių, nudžiūvusių medžių, o jų vietoje siūloma pasodinti per 80 rūšių augalų. Kokia augmenija turėtų atsirasti parke, būtų sprendžiama detaliajame projekte. Šiuo metu čia nėra vertingų ar retų augalų.

Pernai lapkritį atlikta klaipėdiečių apklausa parodė, kad jie parką įsivaizduoja kaip laisvalaikio vietą. Tad atsižvelgus į jų nuomones, galimybių studijoje numatyta įrengti aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonas, pažintinį taką, šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelę, kad ilsėtis ir pramogauti galėtų įvairaus amžiaus gyventojai.

Saugumo problemą turėtų išspręsti įrengtos vaizdo kameros.

Socialinės ir ekonomikos plėtros centro atstovė Milda Zaniauskienė teigė, jog parkui atgaivinti reikėtų 6, 76 milijono litų, tačiau šios investicijos per dešimt metų neatsipirktų. Lėšų parko pertvarkai būtų bandoma gauti iš ES struktūrinių fondų bei Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo projekto „Abipus sienos“.

Uostamiesčio savivaldybė poilsio vietą tikisi atgaivinti kuo mažesnėmis sąnaudomis, pasinaudojant jau anksčiau sukurta infrastruktūra.

Pradėti tvarkyti parką tikimasi ne anksčiau kaip kitais metais.