Birželio 7 d. vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaus nemažai žinomų Lietuvos politikų, tačiau ne visi jie vyks dirbti į Briuselį ir Strasbūrą, net jeigu ir bus išrinkti.
Registruojasi vangiai
Šį penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradės priiminėti pareiškinius dokumentus iš partijų, keliančių savo kandidatus į EP.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, kad šįkart rinkimuose dalyvaus ne daugiau partijų nei 2004 m., kai Lietuvoje buvo pirmą kartą rinkti EP deputatai. Tuomet balsuojantys galėjo pasirinkti iš 12-os kandidatų sąrašų.
"Gauname informaciją iš Teisingumo ministerijos, kad EP rinkimuose dalyvauti ketinančios partijos vangokai registruojasi. Iki šiol apie tokius ketinimus pareiškė vos keturios partijos. Iki penktadienio, aišku, atsiras kiek daugiau, bet vargu ar bendras šiuose rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičius bus didesnis nei 10–12", – sakė Z.Vaigauskas.
Teorinis 5 proc. barjeras
2004 m. buvo rinkta 13 europarlamentarų, šiemet jų sumažėja iki 12. Prieš penkerius metus EP deputatų mandatus pasidalijo šešios partijos. Manoma, kad ir šiemet partijų, peržengusių 5 proc. balsų barjerą, bus ne daugiau.
"Nors teorinę galimybę gauti bent vieną mandatą turi bet kuri partija, peržengusi 5 proc. barjerą, realiai juos gaus tik kur kas daugiau balsų surinkę kandidatų sąrašai. Skaičiuojame, kad bent vieną europarlamentarą turės tik tos partijos, kurios gaus daugiau kaip 7–8 proc. balsų. Tai gana didelis skaičius, todėl tik didesnės ir geriau žinomos partijos gali tikėtis jį surinkti", – teigė VRK vadovas.
Iš dabartiniame Seime atstovaujamų partijų iki šiol šešios paskelbė apie savo keliamus kandidatus į EP.
Viską lems reitingavimas
Europarlamentarais sieks tapti ne vienas žinomas Lietuvos politikas. Tačiau ne visi dabar pirmaisiais įrašyti į kandidatų sąrašus bus išrinkti.
Z.Vaigauskas atkreipė dėmesį, kad rinkėjai turi teisę reitinguoti kandidatus ir tai gali smarkiai pakoreguoti jų eilę, taigi ir galutinius rinkimų rezultatus. Kadangi mandatų dalybose dalyvausiantys kandidatų sąrašai gaus vidutiniškai vos po vieną dvi europarlamentaro vietas, kiekvienas per reitingavimą įvykęs kandidatūrų perstūmimas gali turėti lemiamą reikšmę galutiniam rezultatui, kas atstovaus Lietuvai EP.
Pavyzdžiui, 2004 m. reitingavimo rezultatai nulėmė, kad Laima Liucija Andrikienė Tėvynės sąjungos kandidatų sąraše peršoko iš penktos į antrą vietą ir gavo europarlamentarės mandatą. Aloyzas Sakalas socialdemokratų sąraše irgi persistūmė iš penktos į antrą vietą ir taip pat tapo EP deputatu. Rolandas Pavilionis tuomečiame Liberalų demokratų partijos (dabar Tvarkos ir teisingumo) sąraše aplenkė pirmoje vietoje įrašytą Eugenijų Maldeikį ir pasiėmė šios partijos iškovotą vienintelį europarlamentaro mandatą. Tiesa, R.Pavilionis prieš kelerius metus mirė ir jį pakeitė būtent E.Maldeikis.
Atsisakė tik K.Prunskienė
Kartais išrinktieji politikai atsisako gauto mandato. Z.Vaigauskas neatmeta, kad ir po šių EP rinkimų tokių atsiras: "Viskas priklauso nuo partijos ir pačio politiko planų, nuo politinės padėties, nuo kitokių veiksnių."
Tiesa, atsisakančių nebūna daug, nes europarlamentaro darbas patyrusiam politikui neatrodo labai sunkus, be to, garantuoja neblogas pajamas mažiausiai penkerius metus.
2004 m. būta tik vieno iš trylikos atvejų, kai išrinktasis politikas atsisakė būti EP nariu. Tai buvo tuometė valstiečių liaudininkų lyderė Kazimira Prunskienė. EP rinkimuose ji gavo vienintelį valstiečių liaudininkų iškovotą mandatą, tačiau jo atsisakė, nes dalyvavo ir tuo pat metu vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose, pateko į antrąjį turą ir tikėjosi laimėti, nors šioms viltis ir nebuvo lemta išsipildyti. Vietoj K.Prunskienės EP nariu tapo Gintaras Didžiokas.
Pasiryžę vykti į Briuselį
Kurie iš šįkart europarlamentarais išrinktų Lietuvos politikų gali atsisakyti mandatų, kol kas neaišku. Nėra nei vieno, einančio į EP rinkimus, kandidato, kuris pareikštų, kad atsisakys mandato.
"Dvejopų žaidimų nežaidžiame: mūsų partijos rinkimų sąraše įrašyti politikai pasiruošę dirbti EP", – tvirtino Tvarkos ir teisingumo partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.
"Natūralu lipti karjeros laiptais ir po Seimo padirbėti EP. Kiekvienas žmogus nori išbandyti save įvairiuose vaidmenyse", – aiškino Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Tiesa, manoma, kad V.Uspaskichą į EP gena kur kas pragmatiškesni motyvai – esą taip jis gali bandyti apsisaugoti nuo teisinio persekiojimo už jo vadovaujamos partijos finansines machinacijas.
Socialdemokratų partija paskelbė nusprendusi, kad visi į EP išrinkti šios partijos nariai privalės padėti ant stalo Seimo nario mandatus ar palikti dabartines darbovietes ir važiuoti į EP.
Be to, kai kurios didžiosios partijos nurodė neįtraukiančios į savo kandidatų į EP sąrašus Seimo narių, išrinktų vienmandatėse apygardose, kad sėkmės rinkimuose į EP atveju nereikėtų šiose apygardose rengti pakartotinių rinkimų. Tuo partijos neva įrodo, jog bet kuris jų iškeltas kandidatas turi rimtų ketinimų vykti dirbti į EP.
Kai kurių didžiųjų partijų numatomų kelti kandidatų į EP pirmieji penketukai
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai:
Vytautas Landsbergis, Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas, Radvilė Morkūnaitė, Emanuelis Zingeris.
Lietuvos socialdemokratų partija:
Vilija Blinkevičiūtė, Justas Vincas Paleckis, Birutė Vėsaitė, Zigmantas Balčytis, Gediminas Kirkilas.
Tvarkos ir teisingumo partija:
Rolandas Paksas, Juozas Imbrasas, Remigijus Ačas, Petras Gražulis, Egidijus Klumbys.
Darbo partija*:
Viktoras Uspaskichas, Šarūnas Birutis, Justina Vitkauskaitė, Kęstutis Daukšys, Vydas Gedvilas.
Tautos prisikėlimo partija:
Saulius Stoma, Daiva Tamošiūnaitė-Budrė, Nina Barbora Evans, Laimontas Dinius, Rokas Žilinskas.
Liberalų ir centro sąjunga:
Artūras Zuokas, Arminas Lydeka, Regimantas Čiupaila, Benas Baltušis, Klemensas Rimšelis.
Liberalų sąjūdis:
kandidatų sąrašą tvirtins balandžio 18 d.
Valstiečių liaudininkų sąjunga:
kandidatų sąrašą tvirtins balandžio 8 d.
Naujoji sąjunga*:
kandidatų sąrašą tvirtins kovo 31 d.
*Tariasi dėl bendro kandidatų sąrašo.
Naujausi komentarai