Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus apžvelgė praėjusius metus ir pasakė, kokie vardai buvo populiariausi.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar yra kažkokių naujienų, kokie vardai yra populiariausi tarp berniukų ir tarp mergaičių?
– Tarp populiariausių tiek berniukų, tiek mergaičių vardų metai iš metų ryškių pokyčių nėra. Vardai yra tie patys, tik šiek tiek pasikoreguoja pozicijos. Tarp mergaičių vardų šiemet į pirmąją vietą sugrįžo Sofija. Pernai buvo antroje, šį kartą aplenkė Ameliją. Į trejetuką gana reikšmingą šuolį pademonstravo Adelė, kuri pernai buvo aštuntoje vietoje, o šiemet pakilo į trečią. Penketuke taip pat randame tuos tradicinius vardus, kurie ir pernai buvo, tai yra Emilija ir Luknė. Tarp berniukų vardų pokyčių dar mažiau. Ten trys dominuojantys vardai – jau ne vienerius metus: Markas, Benas ir Jonas. Jie gana ryškiai atsiplėšę nuo kitų, persvara tikrai didelė. Kiekvienais metais būna tas pats trejetukas. Berniukų dešimtuke šiemet turime tris naujokus. Tiesa, jie buvo šiek tiek už dešimtuko ribos, bet šiemet pateko į tą dešimtuką. Tai yra Dominykas, Herkus ir Ąžuolas.
– Lietuviai turi dešimt mėgstamų vardų, ir jie nuolat keičiasi.
– Iš esmės taip, žiūrint netgi už dešimtuko ribos, dvidešimtuke, penkiasdešimtuke yra tie patys vardai, tik keičiasi pozicijomis. Dar pastebime, kad mergaičių vardus renkantys tėveliai turi daugiau fantazijos, pasirinkimo. Berniukų vardai yra šiek tiek labiau susikoncentravę. Tai rodo ir skaičiai. Tarkime, šių metų berniukų dešimtuke esantis Herkus pagal skaičių mergaičių sąraše užimtų trečią vietą. Berniukų vardų sąraše yra didesnė koncentracija – tie patys vardai, mažiau fantazijos. Tuo tarpu mergaičių vardų yra platesnis spektras. Tėvai teikia įvairesnius vardus ir dėl to skaičiai yra šiek tiek mažesni.
– Ar pasitaiko dar tokių vardų, kurie yra ir labai reti, ir labai nustebina?
– Tikrai, be abejo, pasitaiko kiekvienais metais. Turbūt metrikacijos skyriai galėtų detaliau papasakoti, kokių vardų sulaukia. Kai kuriuos, deja, galbūt tenka atmesti dėl to, kad jie tiesiog neatitinka normų. Be abejo, tie vardai yra vienetiniai, galbūt yra išskirtiniai, galbūt kai kurie grįžta – protėvių vardai, kuriuos, tarkime, suteikia vaikams. Tikrai kiekvienais metais tokių vardų būna.
– Kalbant apie unikalius vardus, ar buvo žmonių, kurie nusprendė sugalvoti savo, ar daug buvo keistų vardų?
– Iš keistesnių sunku būtų kažką įvardyti, nes, kaip minėjau, jie yra vienetiniai. Nesinorėtų kažko išskirti, kažką pamiršti.
– Ar daug žmonių keitė savo vardą?
– Kalbant apie vardų pakeitimą, tikrai yra ganėtinai dažnas reiškinys. Šiemet esame turėję 1,5 tūkstančio tokių atvejų. Praeitais metais skaičius buvo labai panašus, tačiau tie vardų keitimai yra dažniausiai tokie, galima sakyti, kosmetiniai. Jie galbūt pakeičia vieną raidę, šiek tiek sutrumpina vardą, kuris yra ilgesnis, galbūt sulietuvina. Kai kurie galbūt prie vieno vardo prideda antrą vardą arba sutrumpina iš dvigubo vardo į vieną. Tokių atvejų tikrai yra daug. Be abejo, pasitaiko ir atvejų, kai žmogus keičia apskritai savo vardą, pavyzdžiui, iš Mindaugo į Antaną.
– Ar Lietuva gausėja – ar šiais metais džiaugiamės didesniais gimusių vaikų skaičiais?
– Metai dar nesibaigia. Skaičiai tikrai yra nemaži, jie galbūt yra mažesni kol kas negu praėję metai. Tas gimstamumo rodiklis nėra, galima sakyti, džiuginantis. Tai šiemet kol kas turime beveik apie 24 tūkstančius naujai gimusių, įskaitant ir tuos, kurie galbūt gimę užsienyje, tiesiog yra registruoti viename iš Lietuvos metrikacijos skyrių. Praėjusiais metais turėjome šiek tiek daugiau nei 25 tūkstančius. Kaip minėjau, dar yra šiek tiek laiko, tas atotrūkis sumažės.
(be temos)