– Apžvelkime situaciją bendrai. Kaip šiandien atrodo statistika – kiek apskritai pranešama apie netinkamą vaikų priežiūrą?
– Skaičiai iš tiesų yra pakankamai nemaži. Jeigu kalbėtume apie 2025 metus, gauta daugiau kaip 54 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Svarbu paminėti, kad apie 70 proc. jų pasitvirtina, visi kiti – nepasitvirtina.
– O tėvai, kai pranešimas nepasitvirtina, ar gali sužinoti, kas apie juos pranešė?
– Jeigu praneša fizinis asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, jis išlieka anonimu. Asmenys gali pranešti ir tikėtis anonimiškumo. Išimtis taikoma, kai informacijos prašo teismas ar ikiteisminio tyrimo įstaigos – tuomet anonimiškumas netaikomas. Jeigu praneša įstaiga, pavyzdžiui, ugdymo ar gydymo, tėvai žino, iš kur gauta informacija.
– Minėjote, kad 7 iš 10 pranešimų pasitvirtina. Ar yra duomenų, kur jų daugiau – mieste ar regionuose?
– Tokios statistinės informacijos neturime, todėl negalėčiau pasakyti, kur daugiau pranešimų ar kur jų pasitvirtinamumas didesnis.
– Kaip reaguojate į tokius pranešimus? Ar skiriasi veiksmai, kai kalbama apie nepriežiūrą ir smurtą?
– Labai svarbu pažymėti, kad vaiko nepriežiūra yra viena iš smurto rūšių. Reagavimo algoritmas yra labai panašus. Skiriasi pavojingumo lygis. Į skubius pranešimus reaguojame per 1 ar per 6 val. nuo gavimo, o kitais atvejais – per 3 darbo dienas, priklausomai nuo situacijos.
– Ar gali būti, kad dar nepatvirtinus situacijos vaikas jau paimamas iš šeimos?
– Jeigu informacija nepasitvirtina ir nenustatoma akivaizdi grėsmė vaikui, jis iš šeimos nepaimamas ir lieka su tėvais.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar nėra piktnaudžiavimo? Ar žmonės negali nuolat skambinti ir pranešinėti, nors nieko nevyksta?
– Toks reiškinys tikrai egzistuoja. Nors visuomenė sąmoningėja, yra ir nepasitvirtinančių, net piktybiškų pranešimų. Jų nėra daug, bet pasitaiko. Kartais institucijos tampa tarsi įrankiu pagąsdinti ar „nubausti“.
– Kas vyksta toliau, jei įtarimai nepasitvirtina? Ar šeima dar stebima? Kaip turėtų elgtis tėvai?
– Jeigu aplinkybės nepasitvirtina, su šeima atsisveikiname ir jokia tolesnė stebėsena ar kontrolė nevyksta. Tėvams svarbu bendradarbiauti – suteikti informaciją, pasikalbėti. Jei pagalbos reikia – ji suteikiama, jei ne – šeima gyvena toliau įprastai.
– Kas gresia tiems, kurie sistemingai teikia melagingus pranešimus?
– Jeigu pranešimai akivaizdžiai melagingi ir sistemingi, gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Tačiau svarbu atskirti piktybiškumą nuo sąžiningos klaidos – žmogus gali tiesiog suklysti, neteisingai įvertinti situaciją.
Naujausi komentarai