Monopolijų gniaužtai

Pramonininkai - prieš bendrovę

Klaipėdos pramonininkų asociacija, vienijanti daugiau nei 60 didžiausių uostamiesčio įmonių, sukilo prieš bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nustatytą naują tarifą už vandens taršą. Pramonininkų skaičiavimais, šiemet vien jų įmonės papildomai turėtų sumokėti maždaug 1,1 mln. litų. Daugiau mokėtų ir kitos įmonės, nepriklausančios Pramonininkų asociacijai. Susitikdami su Klaipėdos miesto vadovais, bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistais pramonininkai teigė, kad dėl padidėjusio vandens taršos mokesčio kai kurioms įmonėms teks peržiūrėti investicijų planus, padidės gamybos kaštai, mažės uostamiesčio įmonių konkurencingumas. Visa tai – vardan monopolinę padėtį rinkoje turinčios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ poreikių.

Lengva gyventi

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas pasakojo, kad monopolijos gyvenimas lengvas ir paprastas. Vienu savivaldybės tarybos sprendimu jos valdomos bendrovės biudžetas pasipildys daugiau nei milijonu litų. V.Trinkūno žiniomis, „Klaipėdos vandenų“ darbuotojai tiesiog prievartavo įmones, bendroves ir reikalavo pasirašinėti naujas sutartis, numatančias daug didesnius mokesčius už vandens taršą.

Komentuodamas vasario pradžioje savivaldybėje įvykusį susitikimą su miesto ir „Klaipėdos vandenų“ vadovais, V.Trinkūnas pastebėjo, kad dešimtys stambių bendrovių, bijodamos didžiulių baudų už didesnės taršos išleidimą, ne vienerius metus sąmoningai deklaravo daug didesnius taršos rodiklius ir nuolat mokėdavo didesnės mokesčius. Tai padėjo apsisaugoti nuo netikėtų gamtosaugininkų vizitų ir galimų finansinių sankcijų, tačiau „Klaipėdos vanduo“ iš įmonių nuolat gaudavo pajamas už nesuteiktas paslaugas: deklaruotos didžiausios taršos įmonės faktiškai niekada į kanalizaciją neišleisdavo.

Jeigu būtų vadovaujamasi naujais tarifais, pramonininkų mokestis „Klaipėdos vandenims“ už nesuteiktas paslaugas peraugtų sveiku protu pateisinamas ribas.

Pavėluotas dialogas

Po pirmojo aštraus ir ne visiems malonaus pokalbio uostamiesčio savivaldybėje prasidėjo vaisingesnis pramonininkų ir „Klaipėdos vandenų“ dialogas.

Antrojo susitikimo rezultatus daugelis pramonės įmonių vadovų įvertino palankiau.

Klaipėdos mero pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis pasakojo, kad pramonininkų ir vandens tiekėjų specialistų diskusija turėjo vykti iki savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo, tačiau ir pavėluotas dialogas buvo visiems naudingas. Jo nuomone, diskutuojant pasirodė, kad abi pusės teisios: vandens tiekėjams rūpi paskolos Pasaulio Bankui grąžinimas, o pramonininkai negali mokėti didžiulius pinigus už tą pačią vandens taršą.

Mero pavaduotojas teigė, kad „Klaipėdos vanduo“ greičiausiai nusileis pramonininkų prašymams ir sutartyse numatys punktą, kuriame būtų fiksuojama didžiausia momentinė vandens tarša, kuri priklausomai nuo technologinių ypatumų gali trukti valandą, dieną, keletą dienų ar kitą fiksuotą laiką. Tik už tą laiką ir būtų mokama, bet ne visus metus, kol galios sutartys.

Brangins duoną

Bendrovės „Klaipėdos duona“ generalinis direktorius Kęstutis Dulkis dienraščiui teigė, kad „Klaipėdos vandens“ rengiama sutartis skaudžiai atsilieptų visiems gyventojams, nes tektų branginti duoną.

Branginti duoną šiemet privers miltų brangimas. Nors „Klaipėdos duonos“ taršos rodikliai lieka nepasikeitę, tačiau laikantis sutarties su „Klaipėdos vandeniu“ tektų mokėti 13