Pratybos surengtos prie Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“. Jose dalyvavo Vilniaus apskrities policijos, Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“, Lietuvos policijos mokyklos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, Bendrojo pagalbos centro atstovai.
Pratybų metu buvo imituoti keli įvykių scenarijai, tarp kurių – didelio masto gaisras, cheminė tarša. Institucijų atstovai, pareigūnai taip pat turėjo reaguoti ir dalyvauti imituotose teroristų gaudynėse.
Kaip žurnalistams pasakojo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, turint omeny, jog dalis ugniagesių antradienį tebedirbo prie Gariūnuose esančios atliekų tvarkymo gamyklos „Energesman“, kuri buvo užsidegusi sekmadienio rytą, pratybos tapo dar sudėtingesnės.
„Šiandien mes gal net pasunkintą turime situaciją, kada dalis priešgaisrinių pajėgų dar budi prie gaisro, prie atliekų perdirbimo gamyklos, dalis yra mokymuose. Tai galime pasakyti, kad pajėgumai yra riboti, bet maksimaliai sutelkti juos pavyko, buvo pritraukti pajėgumai iš kitų miestų ir pavyko padaryti, kad pratybos įvyktų“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
L. Balandžio/BNS nuotr.
Anot jo, po pratybų jose dalyvavusios institucijos įvertins savo veiksmus, priims sprendimus, kokių patobulinimų jų veiksmuose dar reikia.
„Veiksmai atliekami pakankamai greitai ir atitinka reglamentus. Manyčiau, po pratybų bus sudėliota kiekviena minutė – mes gi negirdėjome, kas vyko štabuose, kokie skambučiai, pranešimai ėjo į štabus. Tai štabuose greičiausiai bus priimti sprendimai tam, kad būtų patobulinti kažkokie veiksmai“, – aiškino ministras.
Po pratybų bus sudėliota kiekviena minutė – mes gi negirdėjome, kas vyko štabuose, kokie skambučiai, pranešimai ėjo į štabus.
PAGD direktorius Renatas Požėla pasakojo, kad institucijų atstovai ir pareigūnai žinojo apie pratybas, tačiau nebuvo informuoti apie tai, į kokius įvykių scenarijus jiems reikės reaguoti. Taigi, pasak ugniagesių vadovo, tarnybos atstovai reagavo į imituotus atvejus taip, kaip buvo mokyti.
„Yra eismo įvykis, gaisras, cheminis užterštumas. Žiūrima institucijų sąveika. Po to prasideda dalis, kai yra teroristų gaudynės. Toks scenarijus nėra teorinis. Kaip matome, pasaulyje panašių incidentų tikrai vyksta ir tarnybos turi atidirbti ir, neduok Dieve, jeigu realus toks scenarijus Lietuvoje nutiktų, kad tarnyboms tai nebūtų kažkoks šokas, kad tai būtų atidirbta“, – dėstė R. Požėla.
Jis taip pat neskubėjo vertinti pratybų rezultatų ir tarnybų veiksmų. Pasak R. Požėlos, institucijų reakcijos vertinimas bus atliekamas vėliau.
„Šiandien matyt nebūsiu tas, kuris labai džiaugsiuosi, ar labai liūdėsiu, bet pasibaigus pratyboms, bus jų aptarimas ir tikrai, matyt, institucijos pakankamai savikritiškai pažiūrės, kaip jiems sekėsi“, – dėstė PAGD direktorius.
R. Požėla tvirtino, kad ugniagesių aprūpinimas šiuo metu leidžia jiems į hibridinius įvykius reaguoti tinkamai visose Lietuvos vietovėse.
„Šiaip kalbant apie mūsų ugniagesių bendrą techninį aprūpinimą, tai, sakyčiau, jis yra pakankamai geras. Aišku, mes turime kito pobūdžio problemų. Bet, jei tie scenarijai vyktų kad ir Skuode ar Mažeikiuose, mūsų reagavimas ir profesionalumas būtų pakankamai panašus“, – aiškino R. Požėla.
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys žurnalistams pasakojo, kad pareigūnai pratybų metu į imituotus hibridinius scenarijus reagavo, būdami „atjungti nuo ryšio“.
„Buvome nusprendę atjungti ryšį ir žiūrėti, kaip galėtume be ryšio perduoti tam tikras komandas. Preliminariai, pavyko kol kas“, – komentavo V. Grašys.
L. Balandžio/BNS nuotr.
Anot jo, kalbant apie teroristinio išpuolio scenarijų, nutarta įvesti planą „Žaibas“ ir vykdyti imituotą įkaitų išlaisvinimo operaciją.
„Visi pratybų elementai yra labai svarbūs, nes, (...) neįvykdžius vienos užduoties, negalima būtų vykdyti kitos. Tai yra sąveika tarp tarnybų“, – dėstė policijos atstovas.
Kaip anksčiau pranešė Policijos departamentas, civilinės saugos pratybų tikslas – įvertinti ir tobulinti valstybės institucijų, savivaldos, skubiosios pagalbos tarnybų bei nevyriausybinių organizacijų tarpusavio sąveiką, reaguojant į hibridinių grėsmių sukeltus kompleksinius incidentus. Ypatingas dėmesys pratybų metu skiriamas tiek fizinio, tiek kibernetinio saugumo stiprinimui, ypač – tarptautinių renginių metu, kai grėsmių rizika išauga.
Naujausi komentarai