Premjeras: sprogęs dronas – ukrainietiškas, įskrido iš Lenkijos ir turėjo sprogmenų

„Situacija turėtų būti gana neblogai žinoma. Pasitikrinome duomenis su posėdyje dalyvavusiais atstovais, kada, iš kur dronas pateko į Lietuvos oro erdvę. Nėra jokių abejonių, kad jis pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos pusės“, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos įranga fiksavo drono įskridimą iš Lenkijos.

Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko Giedriaus Premenecko žiniomis, Lenkijos kariai bepiločio orlaivio savo radaruose nematė.

Kariuomenės duomenimis, jų radarai pirmą kartą skrendančio objekto žymą fiksavo 5.47 val. Lenkijos teritorijoje, 30–40 km nuo Lietuvos sienos. Ta žyma judėjo link Lietuvos, o 6.02 val. ji kirto Lietuvos sieną. Po 6 val. Kalvarijos gyventojai jau skambino Bendrajam pagalbos centrui, informuodami apie drono garsą. Po gyventojų pranešimų 6.40 val. nutarta pakelti NATO naikintuvus.

„Akivaizdu šiandien, kad FPV dronas, mūsų turimomis žiniomis, yra ukrainietiškos kilmės“, – tvirtino jis.

Pasak M. Sinkevičiaus, Ukrainos atstovai patvirtino sekmadienį atakos metu praradę ryšį su vienu iš savo dronų, todėl tikėtina, kad tai buvo būtent Lietuvoje nukritęs bepilotis.

„Nėra abejonių, kad jis nešė sprogmenis“, – sakė jis.

Premjero teigimu, reagavimo ir gyventojų informavimo prasme šis atvejis nuo kitų skyrėsi todėl, kad dronas įskrido ne iš Baltarusijos, o iš Šengeno erdvės.

Anot jo, kai bepilotis orlaivis įskrenda iš draugiškos pusės, galioja šiek tiek kitoks perspėjimo algoritmas nei tais atvejais, kai jis atskrenda iš Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities.

„Mes, žinodami, kad atskrenda (bepilotis orlaivis – BNS) iš draugiškos šalies, iš Šengeno pusės, nereaguojame automatiškai kaip į grėsmę“, – sakė M. Sinkevičius.

Pasak jo, reakcija būtų buvusi kitokia, jeigu dronas judėtų iš Baltarusijos pusės.

Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, iš pradžių nebuvo jokių duomenų, kad radaruose matoma žyma yra dronas. Tik gyventojams pranešus, kad girdi skrendantį droną, nutarta patikrinti šią informaciją vizualiai.

„Mums reikėjo nustatyti, ar tai buvo pavojingas objektas, ar koks nors mažosios aviacijos orlaivis, kuris skrenda be skrydžio plano, nepalaikydamas ryšio su dispečeriais, o tokių dalykų yra tikrai nemažai. Prieš priimant vieną ar kitą sprendimą, galbūt labai svarbų sprendimą to taikinio naikinimui, jo pilnai neatpažinus vizualiai, pasekmės gali būti tikrai labai skaudžios“, – aiškino Gynybos štabo viršininkas.

Anot jo, šiuo atveju veikta pagal galiojančius algoritmus.

„Naikintuvai pakilę fiksavo savo radaruose judantį objektą, ir jis buvo identifikuotas radare, bet vizualinio kontakto, vizualinio matymo to objekto nebuvo įmanoma turėti dėl to, kad buvo nepalankios oro sąlygos“, – sakė premjeras.

Pasak M. Sinkevičiaus, dar neaišku, kodėl bepilotis sprogo. Tai galėjo nutikti ir dėl gedimo, ir pasibaigusio kuro, ir atsitrenkus į žemę ar medžius.

Kaip rašė BNS, dronas į Lietuvą iš Lenkijos įskrido sekmadienio rytą apie 6 valandą. Nukritusio drono dalys vėliau rastos Pasvalio rajono savivaldybėje, Juodžionių kaime. Skraidyklei sprogus, jos nuolaužos apgadino civilinį automobilį, žmonės nesužeisti.

Apie oro pavojų Kauno apskrities gyventojai sekmadienį informuoti 6.45 val., Panevėžio ir Šiaulių apskričių – apie 7 valandą.

Ukraina atsiprašė dėl incidento.

Lenkijos žiniasklaidai pranešus, kad jokio drono kaimyninėje šalyje nebuvo, o sprogęs bepilotis esą pakilo iš Lietuvos teritorijos, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paneigė tokią galimybę.

„Lietuva nėra suteikusi ir nesuteiks jokiai kitai valstybei savo oro erdvės ar žemės atakuoti kitą valstybę. Mes nekariaujame ir neplanuojame to daryti“, – pabrėžė jis.

Ministras prognozavo, kad sujungus atskirą įrangą iki 2027 metų pabaigos pavyks turėti bendrą oro erdvės detekcijos sistemą.