Seimo dauguma ir premjeras nesutiko su Prezidentės reikalavimu naikinant apskričių viršininkus žemės tvarkymo reikalus palikti valstybei.
Vakar neeiliniame posėdyje Seimas svarstė Žemės įstatymo pataisas, rengiantis nuo liepos 1 d. panaikinti apskričių viršininkų administracijas. Jos šiuo metu tvarko su žeme susijusius reikalus. Pataisomis nustatoma, kam atitenka ši funkcija po to, kai viršininkų nebeliks.
Vyriausybė buvo pasiūliusi paskirstyti žemės tvarkymą savivaldybėms ir centralizuotai valdomai Nacionalinės žemės tarnybai (NŽT). Pagal Vyriausybės pateiktą projektą, paremtą valdančiosios koalicijos, didžiuosiuose miestuose žemės tvarkymas perduodamas savivaldybėms, o kaimo rajonuose – NŽT ir jos filialams apskrityse.
Tačiau prieš kelias dienas Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė esanti už tai, kad visos valstybinės žemės tvarkymas būtų perduotas NŽT. "Valstybės institucijos turi prisiimti atsakomybę ir garantuoti, kad valstybinė žemė netaptų spekuliacijų įrankiu, o būtų naudojama išimtinai tik žmonių labui", – teigė D.Grybauskaitė.
Vakar Seimas balsavo, ar pritarti tokiai Prezidentės nuostatai. Premjeras Andrius Kubilius buvo prieš D.Grybauskaitės pasiūlymą. "Mes kalbame apie patį principą – Vyriausybė nuosekliai laikosi nuostatos, kad reikia stiprinti savivaldybes, vietos bendruomenes. Taip mes niekada nesustiprinsime savivaldos, jeigu atiminėsime iš jos įgaliojimus, tarp jų ir žemės tvarkymą", – sakė Vyriausybės vadovas.
Už pasiūlymą visą valstybinės žemės tvarkymą atiduoti NŽT balsavo tik 41 Seimo narys iš 104 dalyvavusių balsuojant. Prieš balsavo ir susilaikė 63 parlamentarai. Todėl Seimas priėmė pirminį Vyriausybės pasiūlymą – nuo liepos 1 d. valstybinę žemę miestuose tvarkys savivaldybės, o už kaimo vietovėse esančią žemę bus atsakinga NŽT.
Naujausi komentarai