Prezidentas: Lietuva pirks 936 suomiškus šarvuočius „Patria“

„Pagal mūsų VGT nutarimą, įsigysime 936 šarvuočius „Patria“, kuriuos gamina Suomijos gamintojas, iki 2030 metų numatyta įsigyti 300 vienetų šitų šarvuočių“, – po VGT posėdžio pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, vienas iš reikalavimų gamintojui – šarvuočių gamyba turėtų būti vykdoma ir Lietuvoje.

„Galėtume integruotis į šių šarvuočių gamybos grandinę“, – teigė šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, šis įsigijimas yra vienas iš nacionalinės divizijos kūrimo elementų.

„Jis niekaip nekonkuruoja su mūsų prioritetu toliau stiprinti oro gynybą. Tie pinigai, kurie buvo numatyti, jie ir bus skirti šių šarvuočių įsigijimui ir papildomų pinigų šiam tikslui nėra prašoma, nėra numatyta“, – nurodė jis.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, jog naujieji šarvuočiai nepakeis jau turimų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ ar perkamų CV90.

„Tai yra papildymas, tai yra tai, ko reikia kariuomenei, kad 20 ir daugiau tūkstančių karių galėtų saugiai būti gabenami ir į fronto liniją, ir nuo fronto. Tai yra ir medicininis pajėgumas, tai yra ir oro gynybos pajėgumas, tai yra ir inžinerinis pajėgumas“, – sakė ministras.

„Tai yra multifunkcinė platforma, kuri yra skirtingo pobūdžio, ant jos galima dėti ir MSHORAD sistemas, tai reiškia naudoti ir oro gynybai“, – kalbėjo jis.

Anot jo, ieškant šarvuočių buvo vertinami daugelio gamintojų pasiūlymai ir pasirinktas optimaliausias „Patria“ variantas, o dėl šarvuočių gamybos Lietuvoje bus tęsiamos derybos.

R. Kauno teigimu, preliminariai šis įsigijimas iki 2036 metų galėtų kainuoti apie pusantro milijardo eurų.

„(Finansavimo – BNS) dalis iki 2030 metų yra numatyta, jokių papildomų finansavimų arba perskirstymų šioje vietoje nereikia daryti. Tai yra nuoseklus darbas, kuris buvo suplanuotas divizijos vystymui“, – aiškino jis.

Kaip rašė BNS, Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija įkurta pernai, apie 20 tūkst. karių turėsiančią diviziją siekiama visiškai išvystyti iki 2030 metų.

Visas šių metų gynybos biudžetas siekia apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuvoje finansavimas krašto apsaugai padidintas ne tik vystant nacionalinę diviziją, tačiau ir įsigyjant naują techniką, rengiant infrastruktūrą Lietuvos kariuomenei ir šalyje dislokuotiems sąjungininkų kariams.