Parlamentarai vieną po kito atmeta valstybės vadovo veto ir siūlymus, kaip pataisyti grąžinamus įstatymus
Pirmąjį šimtą kadencijos dienų baigiančiam Prezidentui Rolandui Paksui sunkiai sekasi efektyviai dalyvauti įstatymų leidyboje, nors rinkimų kampanijos metu jis tai žadėjo daryti labai aktyviai. R.Paksas iki šiol nepateikė nė vieno įstatymo projekto, o parlamentarai gana vieningai atmeta jo veto ir pateiktus siūlymus.
Atsižvelgė tik vieną kartą
Nuo vasario 26 dienos, kai pradėjo eiti Prezidento pareigas, iki šiol R.Paksas iš viso vetavo keturis Seimo priimtus įstatymus - Labdaros ir paramos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Šilumos ūkio bei Naftos ir dujų išteklių mokesčio. Visiems jiems buvo pateikti tam tikri siūlymai, kaip reikėtų keisti šiuos teisės aktus.
Tačiau parlamentas tik vieną kartą priėmė Prezidento siūlymus. Pritarta veto Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisoms. Bet tai buvo padaryta jau tuomet, kai įstatymo pataisos nebuvo aktualios. Sėkmingai pasibaigus referendumui dėl Lietuvos narystės ES, neprireikė įstatymo pataisos, leidžiančios VRK išbraukti iš rinkėjų sąrašų tuos asmenis, kurie laikomi išvykusiais į užsienį.
Kitokios sąlygos, kitokia patirtis
Prezidento veto Labdaros ir paramos, Šilumos ūkio bei Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymams po diskusijų Seime buvo atmesti. Kiekvieną kartą už veto atmetimą balsuodavo gerokai daugiau Seimo narių, nei reikalaujama pagal Konstituciją.
Po tokių Seimo daugumos sprendimų Prezidentui tik belikdavo viešai skėstelėti rankomis, pareikšti oficialius apgailestavimus apie tai, kad parlamentas neva negirdi sveiko proto balso, neįsiklausė į valstybės vadovo nuogąstavimus dėl vetuojamų įstatymų skaidrumo.
Prezidento Valdo Adamkaus patirtis šioje srityje visai kitokia. Per pirmąjį kadencijos šimtadienį jis vetavo tris Seimo priimtus įstatymus ir visais trim atvejais jo veto buvo pritarta. Apskritai per visus penkerius prezidentavimo metus V.Adamkus vetavo 62 įstatymus, tačiau tik 17 kartų Seimas sugebėjo atmesti jo veto.
Dar rinkimų kampanijos metu R.Paksas žadėjo būti aktyvus, naudotis Prezidento turimomis konstitucinėmis įstatymų iniciatyvos teisėmis, dalyvauti Seime leidžiamų įstatymų rengimo pradinėse stadijose. Tačiau kol kas jam tai nesiseka įgyvendinti.
Politikai, analizuodami, kodėl taip yra, išskiria keletą priežasčių. Dažniausiai pastebima, kad Prezidento pasiūlymai, vetuojant vieną ar kitą įstatymą, būna nepakankamai argumentuoti, teisiškai nepagrįsti, kartais net keisti.
Kartais jo pasiūlymai būna daug blogesni už patį Seimo daugumos priimtą įstatymą, todėl net opozicija priversta rinktis iš dviejų blogybių geresnę ir balsuoti prieš veto, taip lyg ir pritardama Seimo daugumos patvirtintam įstatymui, kuris irgi nėra pats geriausias, - Kauno dienai sakė opozicinės Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius.
Man atrodo, kad Prezidento komanda dar nėra pasirengusi efektyviai dirbti įstatymo leidybos procese. Neužtenka kvalifikacijos pateikti tinkamas pataisas. Nematyti ir Prezidentūros susidomėjimo dar pradinėje stadijoje svarstant įstatymus Seime. Gal jiems pajėgų nepakanka, - retoriškai klausė A.Kubilius.
Dirbo be savo komandų
Iki pastarojo laikotarpio valstybės vadovas neturėjo net savo atstovo Seime ir Vyriausybėje. Tik prieš kelias savaites šį darbą pradėjo dirbti Darijus Beinoravičius. Jam privalu domėtis įstatymų leidybos procesu parlamente, operatyviai apie tai informuoti savo tiesioginę viršininkę Prezidentūros Teisės departamento vadovę Oną Buišienę.
Ji, beje, irgi ilgokai dirbo viena, nors būtent Teisės departamentui priklauso visų iš Seimo gaunamų teisės aktų analizė ir išvadų pateikimas Prezidentui. Tik turėdamas šias išvadas valstybės vadovas sprendžia, ar įstatymas turi būti pasirašytas, ar jam turėtų būti pritaikomas veto. Dabar O.Buišienė jau turi pavaduotoją Paulių Griciūną, taip pat dar kelis darbuotojus savo vadovaujamame departamente.
O.Buišienė Kauno dienai tvirtino nemananti, kad iš Prezidentūros ateinantys vetuoti įstatymai yra nekokybiški, teisiškai neargumentuoti. Manau, kad kartais laimi Seimo ambicijos parodyti savo galią. Ne visada parlamentarų argumentai, atmetant Prezidento veto, yra tikrai pagrįsti, - įsitikinusi vyriausioji Prezidentūros teisininkė.
Ji taip pat tvirtino, kad kiekvienas iš Seimo gaunamas įstatymas išanalizuojamas ne tik Prezidentūros teisininkų, bet ir įvairių ekspertų, patarėjų. Juk kiekvieną įstatymą sąlygoja ne tik teisinės, bet dar ir ekonominės, socialinės bei įvairios kitokios aplinkybės, - kalbėjo O.Buišienė.
Ji patvirtino, kad netrukus iš Prezidentūros galima tikėtis kelių įstatymų projektų aktualiais klausimais, taip įgyvendinant valstybės vadovo pažadą aktyviai dalyvauti įstatymų leidybos iniciatyvos srityje. Tačiau kokie tie projektai bus, O.Buišienė kol kas neatskleidė, tvirtindama, kad jie dar rengiami, todėl negali būti komentuojami.
Derlių skaičiuoti dar anksti
Politologai pastebi, kad lyginti V.Adamkaus ir R.Pakso darbo pradžios rezultatus, skaičiuojant atmestus bei priimtus veto, kol kas būtų per anksti ir ne visai teisinga. Mat V.Adamkaus kadencijos laiku Seimo daugumą sudarė politiškai ir ideologiškai Prezidentui artimi dešinieji. Tuo tarpu dabar Prezidentas R.Paksas lyg ir laikosi centristinės pozicijos, o valdančioji dauguma Seime yra labai aiškių kairiųjų pažiūrų.
Bet neatmetama galimybė, kad nemažą politinę patirtį turintys socialdemokratai gudriais politiniais manevrais bando parodyti Prezidentui, jog jie yra tikrieji šeimininkai Lietuvoje.
Antra vertus, Seimo daugumos atstovai, pripažindami, kad toli gražu ne visi Prezidento siūlymai yra politiškai ir teisiškai priimtini, tvirtina, kad santykiai su Prezidentūra nėra pašliję. Jie normalūs, darbingi. Labai atidžiai svarstome visus pasiūlymus, ateinančius iš Prezidentūros, ir jeigu kuris nors netenkina mūsų, tai grynai dėl teisinių priežasčių, kurios yra viešai paskelbiamos ir niekam nėra paslaptis, - Kauno dienai tvirtino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Aloyzas Sakalas.
Naujausi komentarai