Konstitucijai prieštarauja R.Pakso pasirašytas dekretas dėl iniciatyvos pradėti apkaltą A.Paulauskui
Prezidentas negali siūlyti pradėti apkaltą Seimo nariui. Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino Konstituciją taip, kad apkaltos iniciatyva gali priklausyti tik tam tikrai daliai Seimo narių, bet ne valstybės vadovui. Todėl pripažinta, kad ankstesniojo Prezidento Rolando Pakso dekretas dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parlamentarui Artūrui Paulauskui prieštarauja šalies Konstitucijai.
Išvadą parašė per dvi paras
KT pradėjo dirbti sparčiau. Apkaltos R.Paksui klausimą Teismas viešame posėdyje nagrinėjo net aštuonias dienas, tačiau išvadą parašė per penkias, nors anksčiau bet kurioje byloje nutarimas būdavo skelbiamas ne anksčiau kaip po savaitės nuo nagrinėjimo pabaigos.
Bylą dėl R.Pakso dekreto, kuriuo siūloma A.Paulauskui pradėti apkaltos procesą, KT išnagrinėjo praėjusį antradienį, o jau vakar pateikė savo išvadą. Ji buvo parašyta per dvi paras.
KT pripažino, kad R.Pakso pasirašytas dekretas prieštarauja Konstitucijai. Tačiau ne dėl to, kad šių metų kovo 12-ąją pasirašytu dekretu R.Paksas esą siekė vilkinti savo paties apkaltos procesą ir destabilizuoti padėtį valstybėje, kaip Teismui aiškino dekretą kritikavę Seimo atstovai. Šiuo požiūriu KT ginčijamo dekreto iš viso nevertino.
Prieštaraujančiu Konstitucijai jis pripažintas todėl, kad buvo išleistas įgyvendinant ydingą Seimo Statuto nuostatą, kurioje, pasak KT, nukrypstama nuo konstitucinės apkaltos sampratos ir suteikiama teisė siūlyti Prezidentui apkaltos procesą. KT nustatė, kad pagal Konstituciją šią teisę turi tik Seimas.
Parlamentarų prerogatyva
KT nurodė, kad Prezidento teisė siūlyti pradėti apkaltos procesą Seimo nariui nėra tiesiogiai įtvirtinta Konstitucijoje, ji yra įtvirtinta Seimo Statute. Prezidento dekretas yra poįstatyminis teisės aktas, išleistas remiantis Seimo Statuto, turinčio įstatymo galią, nuostata, kurioje Prezidentui nustatyta teisė siūlyti Seimui pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui. Todėl, tiriant ginčijamo dekreto - poįstatyminio teisės akto - atitikimą Konstitucijai, buvo būtina įvertinti įstatymo galią turinčio akto santykį su Konstitucija, - aiškinama KT nutarime.
Pažymėjęs, kad apkalta yra ypatinga parlamentinė procedūra, Teismas konstatavo, kad apkaltą vykdo Seimas, o KT teikia išvadą, ar valstybės pareigūno, ar Seimo nario, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Jokioms kitoms valstybės valdžios institucijoms Konstitucijoje nėra numatyti įgaliojimai dalyvauti vykdant apkaltą. Priešingu atveju būtų įsiterpta į Seimo kompetenciją. Todėl apkalta gali būti inicijuojama tik Seime, - pabrėžė KT.
Tai reiškia, kad Konstitucijai prieštarauja Statute nurodyta Prezidento teisė inicijuoti apkaltą bet kuriam Seimo nariui, taip pat KT, Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjams. Ji turi būti išbraukta iš Statuto.
KT nusprendė, kad inicijuoti apkaltos procesą gali tik pakankamai didelė Seimo narių grupė. Įvertinęs Seimo Statuto nuostatą, kad siūlyti pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio parlamentarų grupė, KT konstatavo, kad ši nuostata atitinka apkaltos konstitucinės sampratos reikalavimus.
Nustatęs, kad Prezidentui negali būti suteikta teisė inicijuoti apkaltą kitam pareigūnui, KT konstatavo, kad R.Pakso dekretas dėl siūlymo pradėti apkaltą Seimo nariui A.Paulauskui prieštarauja Konstitucijai.
Taisys Statutą
Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis pabrėžė, kad Seimui reikės pataisyti Statutą, paliekant teisę apkaltą inicijuoti tik parlamentarų grupei. Šiuo savo sprendimu Konstitucinis Teismas galutinai išaiškino konstitucinę apkaltos instituto doktriną, - pastebėjo jis.
Tačiau V.Andriukaitis nemano, kad priimtasis sprendimas reiškia Prezidento galių ribojimą. Nėra jokio galių ribojimo. Prezidentas negali turėti galių, kurių jam nenustato Konstitucija. Ji yra aukščiau už Seimo Statutą, - pabrėžė vienas parlamento vadovų. Jo nuomone, nėra jokios būtinybės inicijuoti Konstitucijos pataisas, kurios įtvirtintų Prezidento teisę siūlyti apkaltą, kadangi tai būtų intervencija į darnią ir vieningą konstitucinę sistemą.
Ginčytame dekrete Prezidentas R.Paksas kaltino A.Paulauską sąmoningai atskleidus informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, asmenims, kurie neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Prezidento nuomone, tuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta Seimo nario duota priesaika. Prezidentas taip pat kaltino A.Paulauską diskreditavus Seimo, kaip vienos iš valstybės valdžios institucijų, autoritetą, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą Seimo nario priesaiką. Dar A.Paulauskas buvo kaltinamas ir Prezidento institucijos diskreditavimu.
Generalinė prokuratūra, anksčiau tyrusi kaltinimus Seimo Pirmininkui, šiuo metu valstybės vadovo pareigas vietoje iš jų apkaltos būdu pašalinto R.Pakso atliekančiam A.Paulauskui dėl valstybės paslapties atskleidimo, padarė išvadą, kad jie yra nepagrįsti.
Naujausi komentarai