Seimas spręs, kaip reaguoti į valstybės vadovo sprendimą vetuoti prieštaringai vertinamą įstatymą
Po savaitės Seimas apsispręs, ar pritarti Prezidento Valdo Adamkaus veto. Neseniai priimtas įstatymas, jei valstybės vadovo prieštaravimas būtų atmestas, leistų šalies gyventojams natūra atkurti nuosavybę į miško parkus. Vakar Prezidento dekretą, kuriuo šis prieštaringai vertinamas įstatymas buvo priimtas, Seimo nariams pristatė naujoji Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė.
Surengtas piketas
Vakar ryte prie parlamento rūmų į dar vieną piketą susirinko ketinimui savininkams grąžinti parkus nepritariantys protestuotojai. Akcijoje, kurią surengė Lietuvos žaliųjų sąjunga, Tautininkų sąjunga, viešoji įstaiga Europos parkas dalyvavo maždaug pusšimtis žmonių. Piketuotojai ragino politikus atsižvelgti į visuomenės interesus ir miško parkus išsaugoti visų žmonių rekreaciniams poreikiams.
Spalio viduryje Seimas priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kurios leidžia šalies gyventojams natūra susigrąžinti miško parkus - poilsiui skirtus vertingiausius ir gražiausius Lietuvos miškus, daugiausia esančius vaizdingose vietose prie ežerų, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Labanoro regioniniame parke ir kitose vietovėse.
Interviu Kauno dienai A.Rauličkytė tvirtino, kad, Prezidento nuomone, tokios įstatymo normos pažeistų konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, todėl V.Adamkus grąžino įstatymo pataisas Seimui pakartotinai svarstyti.
Sutarta, kad restitucija bus dalinė
- Kokie pagrindiniai Prezidento motyvai, kuriais remdamasis jis vetavo šį įstatymą?,
- Kauno diena paklausė valstybės vadovo patarėjos teisės klausimais.
- Vadovautasi keliais motyvais. Vienas jų - nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procesas jau eina prie pabaigos, jis turėtų baigtis kitąmet, todėl, Prezidento nuomone, netikslinga ir neteisinga tokiu metu keisti žaidimo taisykles. Priešingu atveju įstatymas gali būti vėl pakeistas kitąmet ir nustatytu laiku nuosavybės grąžinimo procesas nebus baigtas. O tai būtina padaryti, paisant teisėtų lūkesčių principo, įtvirtinant pasitikėjimą teisingumu ir valstybės teisine sistema.
- Bet oponentai gali pasakyti, kad žaidimo taisyklės iki šiol nebuvo teisingos, kad vykdoma dalinė nacionalizaciją, todėl tas taisykles vertėtų pakeisti, kol procesas nesibaigė.
- Nuo pat pradžių, nuo 1991 metų, kai prasidėjo nuosavybės grąžinimo procesas, buvo nustatyti tam tikri apribojimai, tarp jų - ir žemės grąžinimui parkuose ar kitokiose rekreacinėse vietovėse. Įstatymas buvo daugybę kartų kaitaliotas, bet šis principas vis išlikdavo. Tik 1999 metais Seimas kažkodėl buvo priėmęs pataisas, kurios šį apribojimą panaikino, bet supratus padarytą klaidą 2001 metais ta norma vėl grąžinta į įstatymą.
Dabar vėl, kaip 1999-aisiais, sugrįžta prie to klaidingo siūlymo. Nėra tikslinga kartoti klaidų.
Tikisi, kad argumentai išgirsti
- Ar išgirdote motyvus, kodėl tokios įstatymo pataisos vis dėlto buvo Seimo priimtos?
- Aiškinama, kad Utenos apskrityje yra žmonių, 1999-2001 metais susigrąžinusių sau tų parkų žemių, o kiti žmonės to nepadarė. Tai dabar aiškinama, kad pataisomis norima tą skriaudą ištaisyti.
Bet tada kyla kitas klausimas - ar nėra skriaudžiami tie žmonės, kurie iki 1999 metų ir po 2001-ųjų laikėsi įstatymo normų, atsisakydami susigrąžinti nuosavybę natūra ir vietoje jos pasiėmė kompensacijas ar gavo žemių kitose vietovėse. Argi jie neatsiduria prastesnėje padėtyje prieš tuos, kurie to dar nepadarė ir staiga dabar įgis teisę susigrąžinti nuosavybę natūra? Tai būtų neteisinga.
- Ar Seimo nariai išgirdo Prezidento argumentus?
- Tikimės, kad išgirdo. Prezidentas nesiūlo atsisakyti visų spalio viduryje priimtų pataisų įstatyme, nes nemaža dalis jų išties paspartins nuosavybės grąžinimo procesą ir leis užbaigti jį laiku. Valstybės vadovas, vetuodamas įstatymą, tik siūlo išbraukti tas nuostatas, kurios sugrąžina mus į 1999-2001 metų klaidingą situaciją.
Naujausi komentarai