„Man sunku įsivaizduoti valstybę, kurioje nėra pelkės, upės, skardžio, kur negali sprogti padanga, nukristi vikšras“, – Žinių radijui antradienį sakė M. Česnulevičius.

„Čia, sakyčiau, nėra racionalus siūlymas (peržiūrėti pratybų planus – BNS). Karinės pratybos, kad ir kokios jos pavojingos, turi vykti visokiose teritorijose ir pačios sąlygos pratybų turėtų būti sudarytos tokios, kad situacija būtų kuo įmanoma panašesnę į realią“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, tarp realių sąlygų karinėse pratybose yra nežinomybė, su kuria realiame mūšio lauke susiduria kariai.

„Kad nauja teritorija, kad nežinoma teritorija, šiuo atveju yra tik privalumas. Kariai turi būti pasiruošę bet kam“, – kalbėjo M. Česnulevičius.

BNS jau rašė, kad trys iš keturių Pabradės poligone dingusių Jungtinių Valstijų karių buvo rasti pirmadienį, iš pelkės po beveik savaitę trukusių paieškos ir gelbėjimo darbų ištraukus šarvuotį M88 „Hercules“.

Pasak M. Česnulevičiaus, kalbėti apie išmoktas pamokas šioje istorijoje anksti, nes pradžioje reikia suprasti, kodėl apskritai nutiko tragedija ir nustatyti būdus rizikai sumažinti.

„Kai matai, kad problema išspręsta, tada tai jau tampa išmokta pamoka“, – teigė patarėjas.

Pareigūnai skelbė, kad minėtas šarvuotis M88 „Hercules“ į pelkę įvažiavo, kai vyko ištraukti kitos įklimpusios amerikiečių transporto priemonės.

M. Česnulevičius teigė, kad pastarasis automobilis su kariais yra saugus.

„Tie kariai yra sveiki, saugūs, jie pranešė savo vadovybei (...) ir grįžo į bazę“, – tvirtino jis.

„Tai šioje vietoje bet kokios sąmokslo teorijos, kad su tuo automobiliu irgi kažkas tokio įvyko, (...) jos neturi jokio pagrindo“, – sakė prezidento patarėjas.

Pareigūnai Pabradės poligone šiuo metu ieško ketvirto dingusio JAV kario.

Vengiantieji tarnybos turi minimalią įtaką kariuomenės raidai

Nepaisant vykstančių diskusijų, vengiantys šauktinių tarnybos asmenys turi minimalią įtaką krašto apsaugos sistemos raidai, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Kalbant apie tuos jaunuolis, kurie tiesiog nori išvengti karinės tarnybos, ar tai dėl to, kad jam asmeninį gyvenimą trukdo, ar yra religiniai, ar kitokie asmeniniai įsitikinimai, kurie neleidžia... Na, čia yra atskiri atvejai ir pačiai sistemai jie įtaką turi minimalią“, – Žinių radijui sakė M. Česnulevičius.

Patrauklumo tarnybos kariuomenėj neišreikši pinigais.

Taip jis kalbėjo vėl suaktyvėjus diskusijoms apie tarnybos vengimą po vieno jaunuolio pasisakymo televizijos laidoje.

Vietoje M. Česnulevičius siūlo diskutuoti apie karinės tarnybos patrauklumą.

Pasak jo, vieno recepto, kaip patrauklumą padidinti, nėra.

„35 metai valstybėje ir kariuomenėje parodė, kad tai yra kiekvienais metais iškylanti problema“, – sakė prezidento patarėjas.

„Patrauklumo tarnybos kariuomenėj neišreikši pinigais. Tai suveikia pusę metų, metus. Po to tai jau tampa rutina ir įpročiu – tai turiu, reikia kažko daugiau“, – pridūrė jis.

Pasak M. Česnulevičiaus, didinant tarnybos patrauklumą dirbama su karių šeimomis, tai padėtų užtikrinti ir karinių poligonų plėtrą, nes kariai motyvuojasi per geras pratybas.

„Karys, atvykęs į kariuomenę, jis iš tikrųjų nori būti paruoštas būtent kariavimui, o ne žygiavimui per paradus. Ir šioje vietoje man prisiminimas vienas geriausių, kai po šaudymo pratybų karys eina, su draugais kalbasi, manęs nemato šalia einančio ir sako: „va, už ką noriu gaut pinigus“, – kalbėjo patarėjas.

Pasak jo, didinti kariuomenės ir visuomenės integraciją pradeda ir nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, grąžinta į Lietuvą 2015 metais.

„Karys gerai, kokybiškai atitarnavęs, jis bus patenkintas, jis tikės kariuomene ir jis skleis tą pačią žinią ir į išorę, tarp artimųjų, draugų, pažįstamų, šiame rate“, – sakė M. Česnulevičius.

BNS jau rašė, kad auditą atlikusi kariuomenė kovą pranešė, jog pernai augo savo noru šauktiniais norinčių tarnauti jaunuolių skaičius, tačiau kariuomenė susidūrė su iššūkiais išlaikyti patyrusius profesinės karo tarnybos karius.

Pernai, lyginant su 2023 metais, 41 proc. augo gautų prašymų skaičius savanoriškai atlikti devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Vis dėlto auditas parodė, kad profesinės karo tarnybos karininkams ir puskarininkiams išlaikyti tarnyboje trūksta tikslinio motyvavimo.

Per trejus metus tarnybą palikusių karininkų skaičius išaugo 25 proc., puskarininkių – 6,1 procento.

Investicija į naują karinį poligoną Lietuvoje yra būtina

M. Česnulevičius sako, kad bus ieškoma kompromiso dėl naujo brigados dydžio karinio poligono steigimo Lietuvoje. Pasak jo, šiuo metu bandoma atsižvelgti tiek į kariuomenės poreikius, tiek į vietinių šalies bendruomenių lūkesčius.

Kariuomenės pagrindinis darbas yra ne paradais džiuginti visuomenę, o vis dėlto kariauti.

„Poligono poreikis yra – jis atsiradęs ne vakar ir ne užvakar, tai tęsiasi metų metus. Viena iš priežasčių yra ta, kad auga, didėja Lietuvos kariuomenė. Antras dalykas – labai daug partnerių pas mus atvyksta ir atvyks dar daugiau. (...) Kariuomenės pagrindinis darbas yra ne paradais džiuginti visuomenę, o vis dėlto kariauti“, – Žinių radijui teigė M. Česnulevičius.

„Kariuomenė yra sudėliojusi labai aiškiai, ko jai reikia, kokio dydžio poligonas reikalingas, kokią veiklą jame vykdytų. Svarstomi tie variantai, kurie galbūt geriausiai atitiktų tiek kariuomenės poreikius, tiek darytų kiek įmanomą mažesnį poveikį vietinei bendruomenei. (...) Diskusijos vyks, bandant surasti geriausią kompromisinį variantą“, – tikino jis.

Visgi, prezidento patarėjo teigimu, besitreniruojanti kariuomenė turėtų nuraminti šalia esančias bendruomenes.

„Viena iš priežasčių, kodėl vietinės bendruomenės nenori poligonų šalia savęs, arti gyvenamų namų, yra intensyvus karinės technikos judėjimas, antra – triukšmas, kurį kelia šaudymas. Tačiau, sakyčiau tai, kad kariuomenė, kuri šaudo, kuri treniruojasi, turėtų kaip tik nuraminti bendruomenę. Turime kariuomenę, kuri yra profesionali ir kelia savo profesionalumą“, – akcentavo jis.

Bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis nėra paprasta

Vertindamas galimybes treniruotis kartu su kaimyninėmis šalimis, M. Česnulevičius tikina – tai nėra paprasta. Todėl, anot jo, investuoti į naujo poligono Lietuvoje kūrimą yra būtina.

„Tai yra labai protingas siūlymas. Ne kartą esame tuo naudojęsi. (...) Tačiau, reikia turėti omeny, kad turbūt nė vienam nebus siurprizo, jog Latvijos kariuomenė lygiai taip pat ruošiasi, lygiai taip kelia profesionalumą, lygiai taip pat pas juos, kaip ir Lietuvoje, yra partneriai ir šaudymo pratybos vyksta. Identiška situacija Lenkijoje. Nėra labai paprasta, kad mes vieni pas kitus važinėtume“, – aiškino Lietuvos vadovo patarėjas.

„Šiuo atveju, yra koordinavimo klausimas. Jeigu yra galimybė, ją išnaudojame. Tačiau, kada turi savo (poligoną – ELTA) šalia, tai sutaupo vykimo resursus. Sunkiosios technikos transportavimas yra operacija, kuri kainuoja. Todėl investicija į tą poligoną, kurį turėtume Lietuvoje, vis tiek yra būtina“, – pabrėžė jis.

Apie tai, kad nėra galutinių sprendimų, kur Lietuvoje galėtų iškilti naujas brigados dydžio poligonas, premjeras Gintautas Paluckas kalbėjo praėjusią savaitę lankydamasis Alytuje. Jo teigimu, „nėra grėsmės nė vienam rajonui turėti poligoną“.

Vis tik pirmadienį ministras pirmininkas nurodė, kad per artimiausius porą mėnesių Vyriausybė priims sprendimą dėl naujo brigados dydžio poligono įkūrimo. Pasak jo, šiuo metu jau vyksta diskusijos su įvairių šalies savivaldybių merais ir dalis jų mato pozityvių galimybių karinių objektų plėtros planuose.

ELTA primena, kad kovo pradžioje kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kariuomenės vadui antrino. Be to, šį poreikį ji tikino aptarsianti su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.

Visgi tiek Prezidentūra, tiek ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas jau ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuvoje neišvengiamai reikės steigti dar vieną poligoną, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio karinis vienetas.

NATO 5-ojo straipsnio garantijos Ukrainai – vienas būdų palaikyti taikai

Prezidento patarėjas klausimais sako, kad NATO penktojo straipsnio garantijos Ukrainai galėtų būti vienas iš būdų palaikyti taikai šioje šalyje.

„Tai vienas iš būdų. Vienas iš būdų. (...) Kadangi procesas priėmimo į NATO valstybės yra labai ilgas, tai tas toks sąlyginis dalinis NATO apsaugos suteikimas būtų kaip ir tikrai rimta garantija valstybei, kuri dar nėra NATO narė, bet yra pakeliui, artimoje ar tolimesnėje ateityje“, – Žinių radijui sakė M. Česnulevičius.

„Tai yra vienas iš galimų veiksmų eigos variantų. Jis svarstomas, jis ir turi būti apsvarstytas. Ir esmė tame, kad mes nesame to turėję praeityje. Todėl vėlgi, ką mes dabar ir darom, tai yra diskutuojame ir svarstome visus galimus variantus. Šis yra vienas iš“, – pridūrė jis.

Na, sidabrinės kulkos šioje vietoje nėra.

Apie idėją suteikti Ukrainai NATO kolektyvinio saugumo garantijas anksčiau skelbė Italijos premjerė Giorgia Meloni (Džiordža Meloni).

Praėjusią savaitę G. Nausėda dalyvavo vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikime Paryžiuje, kur aptarta tolesnė pagalba Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.

Prezidentas per šį susitikimą ragino spartinti karinės paramos Ukrainai pristatymą, JAV siekiant susodinti Kyjivą ir Maskvą prie taikos derybų stalo.

„Na, sidabrinės kulkos šioje vietoje nėra. Vienas iš pagrindinių garantų, kuris užtikrintų Ukrainos nepriklausomybę ir tolimesnėje ateityje ir tvarią taiką, tai yra stipri Ukraina“, – sakė M. Česnulevičius.

Pasak jo, tarptautinė bendruomenė turi investuoti į Ukrainą, jos gynybos pramonę, tolimesnę šalies raidą.

Patarėjas taip pat priminė G. Nausėdos idėją priimti Ukrainą į Europos Sąjungą 2030 metais, jeigu šalis bus tam pasirengusi.

„Tai yra labai daug būdų, kaip mes galėtumėme prisidėti prie Ukrainos saugumo ir tol, kol nepasiektas taikos susitarimas, mes to neturim galimybės padaryti. Bet kai bus pasiektas, jau reikės daryti iš karto“, – kalbėjo pareigūnas.

„Šiuo atveju šios diskusijos nėra bėgimas prieš traukinį, bet yra išankstinis pasiruošimas. Mes nustatom, ką mes galim, kaip mes galim tai padaryti ir kai ateis laikas, mes jau turėtumėm nebekalbėti, o daryti iš karto“, – tvirtino jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nuo pat atėjimo į valdžią siekė kuo greičiau užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą, tačiau jo administracijai nepavyksta pasiekti proveržio nepaisant derybų su abejomis pusėmis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė bendrą JAV ir Ukrainos planą dėl 30 dienų paliaubų, taip pat pasiūlė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nušalinti nuo pareigų kaip taikos proceso dalį.

Prezidentūra sveikina KAM, šiai inicijavus tyrimą dėl galimai neteisėto dronų įsigijimo

Prezidento patarėjas M. Česnulevičius sveikina Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimą inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nedraugiškose šalyse gamintų dronų įsigijimo bei apie tai informuoti visuomenę.

Jis sako, kad augant dėmesiui krašto apsaugai ir siekiant jai reikšmingai didinti finansavimą, skaidrumas yra privalomas.

„Labai džiugina KAM elgesys šiuo atveju. Nustatę, kad abejotinas sandoris padarytas, kad galimai padarytas nusižengimas ar nusikalstama veika, išėjo viešai, pareiškė, pasitelkė specialiąsias tarnybas, Generalinę prokuratūrą ir pradėjo tyrimą“, – Žinių radijui sakė M. Česnulevičius.

„Manau, skaidrumas šiuo atveju yra būtinas. Ypatingai turint omenyje, kad didėjant finansavimui (gynybai – BNS), didėja ir dėmesys krašto apsaugai, žiūrima, ar tikrai tie pinigai įsisavinami taip, kaip priklauso“, – kalbėjo G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas.

Kaip skelbė BNS, Lietuvai galimai nusipirkus nedraugiškose šalyse pagamintų bepiločių orlaivių, dėl su tuo susijusių įvykių teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pasak M. Česnulevičiaus, Krašto apsaugos sistemos institucijos dalinasi informacija ir analizuoja panašius gynybai svarbius pirkimus.

„Kontroliuojančios institucijos (...) informuotos, kur yra kažkoks svarbus pirkimas. Skiriamos lėšos ir galima iš anksto pasiruošti bei pakontroliuoti (viešuosius pirkimus – BNS) ne tik po fakto, bet ir vykstant patiems procesams“, – teigė patarėjas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį sakė, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas kovo 24 dieną pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą.

Pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, galimai nusikalstama veika padaryta 2024 metų rudenį, paskelbus dronų pirkimą. Šiuos orlaivius naudojo Šaulių sąjunga, Krašto apsaugos sistemos institucijos.

Remdamasis šaltiniais naujienų portalas „15min“ pirmadienį pranešė, jog dronus tiekė pigiausiai juos pasiūliusi įmonė „Geodezija 3D“. Pasak portalo, jie galėjo būti pagaminti Kinijoje, ko ministrė nei patvirtino, nei paneigė.

D. Šakalienė pirmadienį taip pat neatsakė, ar dronais vis dar naudojamasi, motyvuodama vykstančiu ikiteisminiu tyrimu.

Paklaustas, ar visuomenei nereikėtų suteikti daugiau detalių apie tyrimą, M. Česnulevičius pabrėžė, kad viešo duomenų paskelbimo nebus, o neatskleidžiama informacija yra riboto naudojimo.

„Ji viešai neskelbiama. Šiuo atveju, atėjus laikui paaiškėja net ir visuomenei visi procesai. Ką įsigijome, su kuo šaudome, kuo važiuojame, kuo skraidome. Bet pačių įsigijimų metų tai net ir komercinė paslaptis“, – aiškino M. Česnulevičius.

Tyrimui vadovauja Generalinė prokuratūra, jį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).