Į vardines prezidentų stipendijas galės pretenduoti ir nevalstybinių universitetų bei kolegijų studentai, nusprendė Vyriausybė.

Iki šiol šias stipendijas galėjo gauti tik valstybinių aukštųjų mokyklų studentai. Nuo 2018 metų jos bus prieinamos ir studijuojantiesiems nevalstybinėse mokyklose.

Kaip nurodo Švietimo ir mokslo ministerija, geriausiems aukštųjų mokyklų studentams kasmet numatoma iki 30 vardinių stipendijų – po penkias kiekvienai iš šešių studijų sričių. Technologijos mokslų studentams skiriamos Jono Žemaičio, socialinių mokslų – Algirdo Brazausko, biomedicinos mokslų – Kazio Griniaus, fizinių mokslų – Aleksandro Stulginskio, humanitarinių mokslų ir meno studijų atstovams atitenka Antano Smetonos vardo stipendijos.

Prezidentų stipendijos skiriamos vieniems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę veiklą. Kandidatai stipendijoms atrenkami atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, studijų, mokslinės ir meninės veiklos įvertinimus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus.

Iš kiekvienai studijų sričiai numatytų penkių vardinių stipendijų po vieną skiriama kolegijų studentui (190 eurų kas mėnesį), po dvi – siekiantiesiems bakalauro laipsnio universitetuose (190 eurų) ir po dvi – magistrantūros studentams (266 eurai).

Kandidatūras stipendijoms teikia aukštosios mokyklos, jas vertina Lietuvos mokslų akademijos ekspertai.

Padidintų studijų kainą

Vyriausybė pritaria, kad į studijų kainą nebūtų įskaičiuotos lėšos aukštųjų mokyklų ūkiui ir administravimui.

Tokias pataisas yra pasiūlęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

„Svarbu tai, kad institucijoms, kuriose mažėja priėmimas į valstybės finansuojamas vietas ar yra prasti mokslinės veiklos rezultatai, lėšos administravimui ir ūkiui taip pat mažėtų“, – pristatydama Vyriausybės išvadą trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Anot jos, ūkio ir administravimo lėšų įskaičiavimas į studijų kainą gerokai ją padidintų, šias išlaidas turėtų padengti ir mokantys už studijas studentai, dėl to mažėtų studijų prieinamumas.

„Projekte numatyta valstybės biudžeto lėšas ūkiui ir administravimui bei sudėtingoms mokslo infrastruktūroms, kitiems objektams valstybinėms mokyklos paskirstyti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, – aiškino ministrė.

E.Jovaiša tikina siūlymą teikiantis, kad neaugtų studijų kaina, tuo metu viešoje erdvėje keliami nuogąstavimai, kad taip ruošiama dirva užtikrinti merdėjančių universitetų egzistavimą, kai nepriklausomai nuo studentų skaičiaus, universiteto rezultatų valstybės lėšomis būtų mokama už pastatų šildymą bei išlaikoma administracija.