Prezidentūra siūlo abiturientams įvesti tris privalomus integruotus brandos egzaminus

„Mes sakome, atleiskite, mes neorganizuosime šešiolikos egzaminų, mes rengsime tik bazinius tris“, – interviu LRT sakė prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė.

„Jeigu mes panaikintume tą egzaminų gausą, be to, kad sutaupytume daugybę pinigų, sutaupytume daugybę laiko ir energijos parengiant užduotis, administruojant egzaminus, tikrinant juos ir taip toliau, pradėtume atgaivinti tradiciją, kad mokinys mokykloje mokosi ne dėl egzamino, o dėl apskritai išsilavinimo, nes jis žino, kad jo vertinimo galutinis rezultatas bus sudarytas iš nuolatinio reguliaraus darbo dvejus metus, išreikšto metinių pažymių pavidalu“, – dėstė ji.

Pagal Prezidentūros siūlymą, vienas egzaminas apimtų lietuvių kalbą ir kultūrą, kitas būtų valstybės pagrindų egzaminas, kuriame būtų tikrinamos istorijos, geografijos, pilietiškumo, ekonomikos pagrindų žinios.

Trečiasis egzaminas apimtų gamtos mokslus, matematiką ir informacines technologijas.

J. Litvinaitės teigimu, siūloma jokių kitų egzaminų abiturientams neorganizuoti.

Esant poreikiui, mokiniai galėtų laikyti tarptautinius užsienio kalbų egzaminus.

Mokinio pasiekimų vertinimą sudarytų trijų privalomų integruotų egzaminų rezultatai ir ugdymo dalykų vertinimai – 11–12 klasių pusmečių vidurkių vidurkiai.

Pagal S. Daukanto aikštės siūlymą, baigiant mokyklą taip pat būtų privalomas brandos darbas, kuris būtų rengiamas per dvejus metus.

Prezidentūros teigimu, diegti pokyčius būtų galima pradėti nuo kitų metų rugsėjo, o baigti – 2029-ųjų rudenį.

Kaip skelbė BNS, vasarį Lietuvos švietimo taryba pristatė šešis galimus egzaminų sistemos pokyčius, tarp jų ir visišką Valstybinių brandos egzaminų (VBE) atsisakymą.

Pagal pirmąjį scenarijų siūloma sistemos nekeisti – mokiniai ir toliau laikytų visų VBE dvi dalis.

Antruoju siūlomu scenarijumi mokiniai laikytų visų dalykų egzaminus, tačiau dvi dalys liktų tik lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos egzaminuose. Visų kitų dalykų egzaminus mokiniai laikytų 12-oje klasėje.

Tuo metu trečiuoju scenarijumi būtų paliekama tik viena VBE dalis.

Ketvirtuoju scenarijumi būtų mažinamas egzaminų skaičius, tačiau būtų paliktos dvi VBE dalys. Pastaruoju atveju mokykloms ir mokiniams ženkliai sumažėtų egzaminų organizavimo ir darbo krūvis. Tačiau, anot siūlymo autorių, lieka klausimas, ar nesumažės motyvacija mokytis kitų mokomųjų dalykų.

Penktuoju scenarijumi mokiniai laikytų vieną dalį VBE ir tai sudarytų 80 proc. bendro jų įvertinimo. Likusius 20 proc. turėtų sudaryti mokinių metiniai įvertinimai arba brandos darbo įvertinimas.

Tuo metu šeštuoju siūlymu būtų naikinami egzaminai ir visa atsakomybė būtų palikta ugdymo įstaigoms.

Šiuo atveju mokiniams nereikėtų laikyti VBE, pakaktų tik metinių įvertinimų, tačiau universitetai greičiausiai vykdytų stojamuosius egzaminus.

BNS rašė, kad anksčiau švietimo ministrė Raminta Popovienė akcentavo, kad svarbiausias siekis keičiant egzaminų tvarką – užtikrinti stabilumą.

Šiais mokslo metais stojantiesiems į aukštąsias mokyklas reikės būti išlaikius ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą.

Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas – jiems nereikės laikyti matematikos egzamino, pastarasis nuo 2024 metų visiems kitiems yra privalomas stojant į aukštąją mokyklą.