Prie Keliautojų namų lietuviai dar neįpratę

Klaipėdos keliautojų namuose lietuviai – reti svečiai. Ypač čia nepageidaujamas paūžti mėgstantis mūsų šalies jaunimas. Keliautojų namuose dažniau apsistoja mėgstantys su kuprinėmis ant pečių keliauti vokiečiai, australai, japonai ar amerikiečiai. Į Lietuvą juos atveda noras pamatyti mūsų kraštą, o kartais ir baltą žiemą.

Į Lietuvą – autostopu

Dabar netoli Klaipėdos autobusų stoties esantys Keliautojų namai tušti. Jų savininkė Jurga Jurkšienė pasakojo, kad žiemą paprastai tik per šventes į juos atvyksta svečių, daugiausiai japonų arba australų, norinčių pirmą kartą gyvenime pamatyti sniegą. Visiškai kitaip būna šiltuoju metu. Tada Keliautojų namai būna pilni svečių. Savininkė sakė, kad svečiai pradės rinktis jau šio mėnesio pabaigoje.

„Keliautojų namai – tai vieta, kurioje gali apsistoti su kuprinėmis ant pečių mėgstantys keliauti ir patys, be gidų, su naujais kraštais susipažinti žmonės. Čia jie gauna nakvynę truputį pigiau nei viešbutyje“, - paaiškino pašnekovė.

Nors Keliautojų namai kartais vadinami ir Keliaujančio jaunimo namais, čia apsistoja ne vien jauni žmonės. „Jauniausiam pas mus apsistojusiam svečiui buvo ketveri, o vyriausias buvo 82 metų australas“, - sakė J.Jurkšienė, pridūrusi, kad jai didžiausią įspūdį paliko 72 metų prancūzė, viena pati į Lietuvą atkeliavusi autostopu.

Klaipėdos keliautojų namuose gyveno ir neįgalus keliauninkas. Nors neįgaliesiems ši įstaiga nepritaikyta – į Keliautojų namus veda statoki laiptai, ratukuose sėdintis svečias dėl to nejautė didelių nepatogumų.

Išprašytų su policija

Visi, atvykę į Lietuvos pajūrį, susižavi mūsų gamta, ypač Kuršių nerija. Tačiau nepatinka, kad daug kur, ypač Klaipėdos autobusų stotyje, neįmanoma susikalbėti angliškai. Taip pat keliautojams atrodo, kad uostamiestyje trūksta pramogų.

Apie Klaipėdos keliautojų namus žmonės sužino įvairiai – dažniausiai iš lūpų į lūpas. Taip pat apie juos paskaito savo šalių kelionių žurnaluose, internete. Pasak J.Jurkšienės, informaciją apie Klaipėdos keliautojų namus galima rasti anglų, vokiečių, danų, japonų, olandų, suomių ir rusų kalbomis.

Lietuvoje Keliautojų namai yra tik Vilniuje ir Klaipėdoje. Juose dažniau apsistoja užsieniečiai: amerikiečiai, japonai, australai, vokiečiai, prancūzai. Buvo svečių netgi iš Pietų Afrikos Respublikos.

Tarp lietuvių tokie namai – ne itin populiarūs. „Lietuviai tikisi atskiro dušo, dviviečio kambario. Keliautojų namuose dušai yra bendri, bet tvarkingi, žmonės miega dviaukštėse lovose, patys virtuvėje gaminasi maistą. Mes duodame patalynę, jeigu prireikia ir rankšluostį, dušo želė, šampūno, suteikiame galimybę naudotis internetu, patariame, kur geriausia nukeliauti, ką pamatyti“, - vardijo savininkė.

J.Jurkšienė pasakojo, kad ne visi žmonės yra laukiami svečiai jų įstaigoje. Čia negali apsigyventi mėgstantis triukšmingai linksmintis jaunimas. Trikdantys kitų gyventojų poilsį asmenys iš Keliautojų namų gali būti išprašyti netgi su policija.

Vadavo iš kalėjimo

J.Jurkšienė Keliautojų namus prižiūri drauge su savo vyru. Kartais padeda ir artimi giminaičiai. Samdytis daugiau darbuotojų sutuoktiniai kol kas negali, nes nebūtų jiems už ką mokėti atlyginimų.

Moteris teigė, kad turėti Keliautojų namus – nėra pelninga. Vis dėlto sutuoktiniams pavyko savo įstaigą per šešerius gyvavimo metus išplėsti taip, kad iš mažesnių patalpų pačiame miesto centre, kuriose tilpo vos penkios lovos, teko persikelti į erdvesnes greta Autobusų stoties. „Pasirinkome patalpas prie stoties, nes dauguma keliautojų keliauja autobusais“, - aiškino moteris.

Savo klientais Keliautojų namų savininkai visada labai rūpinasi. Vieną svečią netgi vadavo iš Kaliningrado srities kalėjimo. Svečią rusų policija sulaikė tada, kai šis, neturėdamas paso, viešėdamas Nidoje netyčia perėjo Lietuvos ir Rusijos sieną, o ten nerado su kuo susišnekėti angliškai.