Privatus verslas išjudino kelininkų bendrovę

Beveik prieš dvejus metus iš savivaldybės pajūrio investicijų valdymo centro nupirkta bendrovė „Klaipėdos keliai“ pastebimai atsigauna. Pripažįstama, kad po privatizacijos keičiasi ir bendrovės žmonių požiūris į darbą.

Veržiasi ir į regioną

Pernai „Klaipėdos kelių“ bendrovės apyvarta buvo daugiau kaip 20 milijonų litų arba net 7 milijonais litų didesnė nei užpernai. Nuo praėjusių metų vasario bendrovei vadovaujantis Juozas Rukšėnas teigė, kad jam dirbant pirmus metus rezultatai buvo geri. Į Klaipėdą jis atsikėlė iš Raseinių, kur taip pat vadovavo kelių tiesimo bendrovei.

Prieš privatizaciją „Klaipėdos kelių“ bendrovė darbus vykdė tik Klaipėdos mieste. Dabar ji jau veržiasi ir į regioną. Pernai pradėta tiesti kelio Šilutė – Liepoja 4 kilometrų antros juostos atkarpa nuo Jakų žiedo iki Klaipėdos - Gindulių kelio sankryžos. Taip pat klota asfalto danga Klaipėdos rajone kelyje Stančaičiai – Mataičiai. Abu projektai finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Dar vienas europinis projektas yra 9 milijonų litų vertės pajūriu besitęsiančio Vakarų Lietuvos dviračių žiedo įrengimas. Čia dabar įrenginėjamas pagrindas, o pavasarį bus klojamos dangos. Atiduoti objektą ketinama birželį.

„Klaipėdos kelių“ bendrovės generalinis direktorius Juozas Rukšėnas teigė, kad bendrovė jau subrendo vykdyti ne tik europinius, bet ir labai didelės apimties projektus. Daug dėmesio skiriama investicijoms. Pernai įsigytas naujas autogreideris, plentvoliai, frezas, šiemet bus papildytas savivarčių sunkvežimių parkas. Numatyta pinigų ir asfalto gamybos mazgo technologijoms atnaujinti.

Reikalauja kokybės

„Klaipėdos kelių“ bendrovė šiemet vykdė apie 60 procentų visų Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymų. Už 1 milijoną 200 tūkstančių litų rekonstruota Herkaus Manto gatvės dalis ir atnaujinti šaligatviai. Tvarkyti įvažiavimai į daugiabučių namų kiemus, užlygintos duobės. Taip pat asfaltuotos ištisinės Minijos, Jaunystės, Herkaus Manto ties Klaipėdos universitetu gatvės, dalis Baltijos prospekto.

Tarp kelių statybos ir remonto bendrovių yra didžiulė konkurencija. Dažnai rangos darbų konkursuose varžosi po 4-5 bendroves. Į Klaipėdą veržiasi kauniečiai, telšiškiai, plungiškiai kelininkai.

Nepaisydami to „Klaipėdos keliai“ su pakankamu darbų krepšeliu įžengė ir į 2006 metus. J.Rukšėnas mano, kad jų bendrovės sėkmę lemia gera darbų organizacija, darbų sparta, o ypač kokybė. Pernai netgi įvestas specialus darbų kokybės direktoriaus etatas, veikia kokybės laboratorija. Labai geros kokybės reikalaujama ne tik vykdant europinius projektus. Anot J.Rukšėno, ir savivaldybės specialistai jau išmoko vykdyti labai griežtą priežiūrą.

Trūksta karjerų

Šiemet toliau bus vykdomi darbai Šilutės-Liepojos plente, Klaipėdos universitete, laimėtas savivaldybės skelbtas gatvių tvarkymo konkursas trejiems metams. Taip pat vyks miesto ištisinių dangų klojimo gatvėse konkursas.

„Klaipėdos kelių“ bendrovės savininkai iškėlė užduotį šiemet dar padidinti apyvartą. Toliau ketina vykdyti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamus darbus.

Dabar „Klaipėdos kelių“ bendrovėje dirba 208 žmonės. Per 2006 metus ji planuoja priimti dar šimtą žmonių. Bendrovės struktūra po privatizacijos jau susidėliojo, atsirado nauji techninio bei kokybės direktoriaus etatai, projektų vadovai, kurie dirba tarp vadovybės ir vykdytojų.

Iš ES pinigų tvarkomų kelių Lietuvoje, anot J.Rukšėno, tik daugės. Kartu jis apgailestavo, kad struktūrinių fondų lėšos į Klaipėdos regioną kalbant apie krašto kelių dangų stiprinimą ateina kiek vėliau nei į kitus Lietuvos regionus.

Klaipėdos regione kelininkai įžvelgia problemą, kad trūksta keliams tiesti tinkamų žvyro karjerų. Kai kurias medžiagas siūloma pirkti iš Švedijos. Jos gerokai brangesnės, todėl pigiau, pavyzdžiui, granito skaldą, atsivežti geležinkeliais iš Ukrainos ir Baltarusijos.