Valstybės kontrolieriaus posto siekiantiems pareigūnams nesvetimos nuodėmės, komplikavusios Jono Liaučiaus karjerą

Vieną iš keturių oficialiai minimų kandidatų į valstybės kontrolierius pasirinkti turinčio Prezidento Valdo Adamkaus užduotis, atrodo, šiek tiek palengvėjo. Vakar tapo žinoma, jog vadovauti aukščiausiai valstybinio audito institucijai siekianti Rasa Budbergytė prieš porą metų pati buvo įsivėlusi į istoriją, vadinamą “interesų konfliktu”.

Laikinai valstybės kontrolieriaus pareigas einantis Jonas Liaučius pernai prarado galimybę likti šiame poste antrai penkerių metų kadencijai po to, kai Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (VTEK) nustatė, jog jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus, naudodamas tarnybinį automobilį ne tarnybos tikslais. Kitaip tariant, J.Liaučiaus karjerą komplikavo keletas savaitgalio kelionių valdišku keturračiu į Klaipėdoje esančius namus.

Kai skundą dėl tokio vyriausiojo šalies auditoriaus elgesio gavusi VTEK pradėjo tyrimą, Prezidentas pareiškė, jog vien šis faktas verčia abejoti J.Liaučiaus galimybėmis eiti valstybės kontrolieriaus pareigas antrą kadenciją.

Tiesa, plykstelėjus ginčui dėl kontrolieriaus padarytų nuodėmių sunkumo, kilo abejonių, ar mėginant užglaistyti šią istoriją nebuvo klastojami kai kurie dokumentai. Prašydama nustatyti tiesą VTEK kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri visą medžiagą perdavė policijai. Deja, ikiteisminis tyrimas lig šiol nebaigtas.

Vakar redakciją pasiekė informacija, jog sąžinės graužimą dėl identiško nusižengimo, kokį padarė J.Liaučius, turėtų jausti ir viena galimų kontrolieriaus įpėdinių. Pasirodo, jog Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Rasa Budbergytė, 2002-aisiais metais atostogauti taip pat keliavo tarnybiniu automobiliu “Audi”. T.y. per dešimt poilsio dienų sukorusi 1370 kilometrų kelią ji padarė nuostolio už 520 litų bei pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus. Šį bei keleto kitų aukštų Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktą 2003-iaisiais nustatė VRM veiklos auditą atlikę Valstybės kontrolės auditoriai.

“Tačiau R.Budbergytė ir kiti valdišką transportą asmeniniams reikalams naudoję VRM pareigūnai nustatytą žalą kompensavo audito metu, todėl galutinėje audito ataskaitoje šis faktas neminimas”, - paaiškino valstybės kontrolės atstovas spaudai Gediminas Končius.

Visa tai reiškia, kad informaciją, galinčią sutrukdyti R.Budbergytės kilimui karjeros laiptais, žinojo ribotas skaičius žmonių. Galima spėti, kad pasėti abejonių dėl šio moters tinkamumo užimti vyriausio šalies auditoriaus postą galėjo tik pačios VRM arba valstybės kontrolės darbuotojai. Beje, tuo metu Vidaus reikalų ministerijai vadovavo Juozas Bernatonis, šiuo metu taip pat aktyviai siekiantis valstybės kontrolės vadovo posto. Su premjeru Algirdu Brazausku artimai bendraujantis socialdemokratas, 2003 metų pavasarį nepagrįstai apkaltino policijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių toleravus neteisėtą duomenų rinkimą, ir po skandalo atsistatydino iš ministro posto.

Tapti vyriausiuoju kontrolieriumi be R.Budbergytės ir J.Bernatonio dar pretenduoja buvęs teisingumo ministras Vytautas Markevičius bei buvęs Interpolo biuro Lietuvoje vadovas Aurelijus Racevičius.