Kaip BNS informavo sveikatos apsaugos ministrės patarėja Irmina Frolova-Milašienė, mobili krizių pagalbos komanda planavo visą savaitę nuo šeštadienio dirbti Kapčiamiestyje, tačiau nė vienas asmuo nepareiškė noro susitikti.
„Nusiuntėme bendruomenės pirmininkei ir seniūnijai galimų konsultacijų grafikus, tačiau bendruomenės nariai nesiregistravo nei šeštadieniui, nei sekmadieniui“, – teigė SAM atstovė.
Anot jos, konsultacijų grafikai sudėlioti visai kitai savaitei, tačiau ir kitomis dienomis nėra užsiregistravusiųjų.
„Tiesiog laukiame, gal kitomis dienomis bendruomenės nariai panorės gauti pagalbą, dėl kurios kreipėsi“, – svarstė I. Frolova-Milašienė.
Jos teigimu, į Kapčiamiestį iš Klaipėdos vykti planavo mobili specialistų komanda, kurioje yra ir psichologų.
BNS rašė, kad sausio pradžioje Lazdijų rajone esančio Kapčiamiesčio bendruomenė laišku kreipėsi į valdžios institucijas, jog miestelio gyventojai jaučia nerimą dėl pašonėje planuojamo įrengti karinio poligono.
Kreipimasis buvo adresuotas Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijoms, europarlamentarui Aurelijui Verygai, kuris pristatomas kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, bei Lazdijų rajono savivaldybei.
SAM pranešė, kad reaguodama į kreipimąsi, nedelsdama ėmėsi sprendimų – parengė krizės įveikimo planą, parinko specialistus.
Individualios konsultacijos leidžia ne tik išgirsti gyventojų lūkesčius, bet ir suteikti tikslią ir išsamią informaciją kiekvienam atvejui.
70 individualių konsultacijų
Tuo metu Krašto apsaugos ministerija per tris dienas surengė 70 individualių konsultacijų su gyventojais poligono klausimu.
Pasak ministerijos Logistikos departamento vadovo pulkininko leitenanto Auriaus Daškevičiaus, didelis gyventojų įsitraukimas rodo aiškų poreikį kalbėtis individualiai ir atsakyti į konkrečius jų klausimus.
„Matome, kad gyventojams svarbu ne bendri paaiškinimai, o labai konkretūs atsakymai – apie jų žemę, mišką, sodybą, galimus sprendimus ir valstybės įsipareigojimus. Todėl individualios konsultacijos leidžia ne tik išgirsti gyventojų lūkesčius, bet ir suteikti tikslią ir išsamią informaciją kiekvienam atvejui,” – pranešime spaudai cituojamas karininkas.
Pasak jo, diskusijose su gyventojais buvo aptartos kelios tarpusavyje susijusios klausimų grupės, apimančios tiek bendro pobūdžio, tiek ir labai konkrečius praktinius aspektus.
Anot ministerijos, gyventojai domėjosi ribojimais verslui ir gyventojams, turto paėmimo, išpirkimo ir kompensavimo klausimais, planuojama karine veikla poligone.
Individualias konsultacijas žadama tęsti ir toliau.
Valstybės gynimo tarybos sprendimu Kapčiamiestyje artimiausiais metais planuoja įrengti apie 14,6 tūkst. hektarų ploto poligoną. Čia šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, sprendimas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje priimtas dėl strateginės šios teritorijos padėties – ji yra Suvalkų koridoriaus dalis. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Dalis vietos gyventojų tam priešinasi.
(be temos)