Kaip trečiadienį pranešė kreipimąsi parengęs Lygių galimybių plėtros centras, taip pat skatinama įtvirtinti visoms sporto organizacijoms privalomą saugios aplinkos, prevencijos ir reagavimo politiką, numatyti sankcijų mechanizmus organizacijoms, ignoruojančioms pranešimus ar darančioms spaudimą nukentėjusiesiems.
Be to, raginama užtikrinti privalomus mokymus treneriams, vadovams ir sporto organizacijų darbuotojams žmogaus teisių, lyčių lygybės ir vaiko teisių apsaugos klausimais.
Su tokiu raginimu organizacijos kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Nacionalinę sporto agentūrą, Seimo komitetus, Lietuvos tautinį olimpinį komitetą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Institucijoms adresuotą raštą pasirašė 30 žmogaus teisių ir lyčių lygybės srityje veikiančių organizacijų.
Pasak Lygių galimybių plėtros centro, kreipimasis inicijuotas reaguojant į pastaruoju metu viešai nuskambėjusias seksualinio priekabiavimo, psichologinio smurto ir piktnaudžiavimo galia apraiškas plaukime, krepšinyje, dviračių sporte, tinklinyje.
Centro teigimu, ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad dalis šių atvejų susiję su nepilnametėmis sportininkėmis.
Anot Lygių galimybių centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės, sporto sektorius „išgyvena gilią krizę“ nesugebėdamas užtikrinti savo narių saugumo ir nepripažindamas problemos masto.
„Pavienių prasižengusiųjų nulinčiavimas problemos neišspręs. Būtini sisteminiai sprendimai, kurie įpareigotų sporto organizacijas laikytis Lietuvos įstatymų, seksualinį priekabiavimą aiškiai apibrėžiančių kaip nusikaltimą“, – pranešime cituojama M. Jankauskaitė.
Raštą pasirašiusios organizacijos pažymėjo, kad Lietuvos teisės aktai įpareigoja užkirsti kelią diskriminacijai, seksualiniam priekabiavimui, užtikrinti saugią ugdymo bei darbo aplinką, tačiau sporto sektoriuje iki šiol nėra centralizuotos ir nepriklausomos pranešimų apie nederamą elgesį sistemos, aiškių reagavimo mechanizmų ir vieningų prevencijos standartų.
Pasak organizacijų, sporto federacijos Lietuvoje turi didelę įtaką sportininkų profesiniam gyvenimui, bet kontrolės ir apsaugos stygius neskatina pranešti apie potencialius pažeidimus.
„Kai sektoriuje trūksta su žmogaus teisių ir saugios aplinkos užtikrinimu susijusių kontrolės mechanizmų, sportininkai, ypač jaunos merginos ir mergaitės, bijo kreiptis pagalbos dėl galimo spaudimo, reputacinės žalos ar grėsmės sportinei karjerai“, – teigiama žmogaus teisių organizacijų kreipimesi į institucijas.
(be temos)