Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė teigia, kad nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje praėjus daugiau nei 40 dienų, jaučiama mažėjanti visuomenės piniginė parama nevyriausybinėms organizacijoms.

Dėl šios priežasties L. Lesauskaitė baiminasi, kad greitu metu gali kilti sunkumų aprūpinant Ukrainos karo pabėgėlius būtiniausiomis humanitarinėmis priemonėmis.

„Natūralu, kad žmonės negali vienodai aukoti ir kitaip prisidėti prie pagalbos ukrainiečiams. Atsiranda ir pervargimas, ir perdegimas, kartais ir bejėgiškumo jausmas, todėl dabar jaučiame, kad kiekvieną dieną aukojimo tempas tikrai mažėja ir galima kalbėti apie tam tikras rizikas – mes nebegalėsime atliepti pirminių poreikių“, – trečiadienį Eltai teigė L. Lesauskaitė, kartu pridurdama, kad lėšos yra skiriamos būtiniausiems poreikiams patenkinti.

„Pinigai yra skirti maisto paketams, maisto kortelėms, asmens higienos priemonėms, vaistams, psichologinei pagalbai ir kitokiai pagalbai. Suaukotos lėšos, kurių turėjome šiek tiek daugiau nei tris milijonus, praktiškai beveik visos išleistos – likę apie 500 tūkst.“, – kalbėjo Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Suaukotos lėšos, kurių turėjome šiek tiek daugiau nei tris milijonus, praktiškai beveik visos išleistos – likę apie 500 tūkst.

Kadangi į Lietuvą atvykę Ukrainos karo pabėgėliai į nevyriausybines organizacijas kreipiasi ne vieną kartą, L. Lesauskaitės teigimu, jaučiamas higienos priemonių trūkumas.

„Tikrai trūksta higienos priemonių. Žmonės, kurie jau daugiau negu mėnesį Lietuvoje, sugrįžta ir vėlgi prašo tam tikrų dalykų, o valstybė dar nėra visai įsitraukusi, kad galėtų jie ar gauti išmokas, ar kažkaip pasirūpinti savimi, todėl jie kreipiasi į mus“, – teigė L. Lesauskaitė.

Viena didžiausių mums problemų – nereceptiniai vaistai

Be to, L. Lesauskaitė pažymi, kad vis dažniau Ukrainos karo pabėgėliai kreipiasi dėl nereceptinių vaistų, kuriais, jos teigimu, valstybė neaprūpina.

„Kai reikia nupirkti ar kompensuoti brangesnius vaistus, kai žmonės turi lėtinių ar rimtesnių ligų, tai žmonės gali kreiptis į polikliniką, ligoninę ir valstybė pasirūpina jų sveikata. Bet dabar labai keičiasi oras ir tikrai padaugėjo peršalimo atvejų, dažnai atvažiuoja su skrandžio problemomis, nes galbūt pakeliui neaišku, kokį maistą valgo, ir žmonės kreipiasi į mus“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Tikrai reikia visiems garsiai pradėti kalbėti, kad paramos reikės tikrai dar ilgai, nes po truputį prasideda ir ukrainiečių integracija.

Nors Raudonojo Kryžiaus atstovė pažymi, kad pastaruoju metu pastebimas mažėjantis į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių srautas, vis dėlto, pasak jo, bet kurią dieną situacija gali stipriai pasikeisti. Dėl šios priežasties L. Lesauskaitė ragina visuomenę prisidėti prie pagalbos suteikimo.

„Tikrai reikia visiems garsiai pradėti kalbėti, kad paramos reikės tikrai dar ilgai, nes po truputį prasideda ir ukrainiečių integracija. Dabar visi esame susikoncentravę į pirminį poreikių atliepimą, kad žmogus turėtų būstą, būtų pavalgęs, turėtų kuo apsirengti. Bet kitas žingsnis – integracija, kad jie užsidirbtų, galėtų praleisti laisvalaikį, švietimo paslaugos, kalbų mokymasis, tai reikės visuomenės pagalbos, paramos ir palaikymo“, – ragino L. Lesauskaitė.

ELTA primena, kad JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūros (UNHCR) antradienio duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,24 mln. pabėgėlių.