Anot jo, tokie incidentai kitose valstybėse dar dažnesni.

„Mes su savo padėtimi, Lietuva, nesam išskirtiniai visam rytiniam flange. Tai mano žinios NATO kontekste sako, kad tų problemų turi beveik visos valstybės rytiniam flange, pradedant nuo Suomijos ir leidžiantis iki pietų, kalbam apie Rumuniją ir Turkiją“, – interviu naujienų portalui „15min“ sakė R. Baltrėnas.

Pasak generolo, vienas iš tokių sunkumų – pastebėti žemame aukštyje skraidančius objektus.

„Uždengt pilna apimtimi, 100 proc. matyt žemam aukštyje iki 300 metrų, yra labai sudėtinga. Praktiškai nei viena NATO valstybė rytiniam flange tokio pajėgumo neturi. Jis yra vystomas, dėliojamas, bet pagal kiekvienos valstybės gynybos biudžeto pajėgumus“, – teigė jis.

„Netgi ir turint didžiulius pinigus, tai neišspręstų problemos, todėl kad radarai, ar tai būtų akustinės sistemos, ar kokie kitokie sensoriai, jie nėra ant lentynos, kuriuos galima tiesiog pasiimt ir rytoj juos suinstaliuot prie sienos“, – pabrėžė R. Baltrėnas.

Pasak NATO generolo, iššūkių kelia ir dronų neutralizavimas taikos metu.

„Mes gyvenam taikos meto įstatymuose ir mes negalim lyginti, kaip, pavyzdžiui, ukrainiečiai kariauja pas save Ukrainoje, nes tai yra karo padėtis. Lygiai taip pat tose pietinėse NATO valstybėse, Rumunijoje ir Bulgarijoje, irgi turi problemų su naikinimu, nes tai yra taikos meto režimas“, – teigė jis.

„Oro erdvė yra valdoma ir kontroliuojama civilinės aviacijos organizacijos, ne kariuomenės, ir taikomi visiškai kiti aspektai“, – pabrėžė jis.

R. Baltrėnas akcentavo, kad į šalies oro erdvę įskridęs bepilotis orlaivis nėra „kažkas ekstraordinaraus NATO kontekste“.

„Jeigu pasižiūrėsim, kas vyksta Pietuose – Rumunijoje, Bulgarijoje, prie sienos su Ukraina NATO valstybėse, tai ten praktiškai kas savaitę įskrenda po panašų droną ir kai kuriais atvejais netgi būna kovinių dronų, – kalbėjo generolas leitenantas. – Ukrainos oro gynybos sistema juos sutrikdo, jie nukrypsta, ir jie įskrenda į NATO oro erdvę.“

Kaip skelbė BNS, Lietuvoje iki šiol ieškoma liepos 28 dienos rytą, įtariama, iš Baltarusijos įskridusio nenustatyto bepiločio orlaivio.

Apie skrendantį droną pareigūnams pranešė garso pažadinti gyventojai, buvo ir spėjusiųjų jį nufilmuoti.

Kitas bepilotis orlaivis į Lietuvą iš Baltarusijos buvo įskridęs liepos 10 dieną. Tuomet iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau paaiškėjo, jog Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą.

Jis nukrito vos po trijų minučių įskridęs į Lietuvos erdvę.

Kariuomenės ekspertai ir dalis politikų pastaruosius du dronų įskridimus sieja su Ukrainos prieš rusų bepiločius orlaivius naudojamomis dezorientavimo priemonėmis, tai yra kai suklaidinti dronai pasiklysta.