Atliekų ūkis

Rinkliavos paskirtis neaiški

Uostamiesčio savivaldybėje pradedamas rengti atliekų tvarkymo planas. Kol planas bus parengtas, kol praeis visos plano derinimo ir priėmimo procedūros, prabėgs nemažai laiko. Savivaldybės specialistai žada, kad naujas atliekų tvarkymo planas padės įvesti naują rinkliavą, kurią mokės visi gyventojai ir ūkio subjektai.

Tačiau kol atsiras nauja tvarka, pagal senus savivaldybės sprendimus gyvuos neaiškios paskirties rinkliava, kurią už atliekų surinkimą ir tvarkymą moka tą darbą atliekančios bendrovės.

Neaiškūs iniciatoriai

Šiandien jau sunku nustatyti, kas inicijavo keistą rinkliavą: kelios bendrovės, švarinančios miestą, moka savivaldybei rinkliavą už tai, kad jos švarina miestą!

Bendrovės „Švaros diena“, „Švaros projektai“, „Antrinių žaliavų centras“ ir kitos moka nustatyto dydžio mokestį už į sąvartyną atvežtų šiukšlių toną ir papildomai dar po 2 litus už kiekvieną toną mokama į savivaldybės biudžetą. Ta rinkliava iš esmės pradingsta bendrame miesto biudžeto katile.

Kol gyventojų šiukšlių surinkimu ir išvežimu rūpinosi viena bendrovė, kai pagrindinis uostamiesčio sąvartynas buvo miesto nuosavybė, buvusi tvarka buvo pateisinama. Kai atliekų surinkimo ir išvežimo rinkoje atsirado daugiau ūkio subjektų, keistą rinkliavos logiką sunkoka pateisinti.

Iš kišenės

Žinoma tiesa, kad Europos Sąjungoje daug dešimtmečių propaguojama ir vykdoma ištisa atliekų tvarkymo kultūra. Neverta abejoti, kad aplinkosauginiai ES reikalavimai sąvartynams bus privalomi ir Lietuvoje. Norint juos įgyvendinti, reikės pinigų, daug pinigų.

Ne visas lėšas ES taip paprastai dovanos Lietuvai. Reikės ir patiems pridėti, ir dar kreditus imti. Šiandien vis garsiau kalbama apie tai, kad už šiukšlių išvežimą gyventojai netolimoje ateityje turės mokėti vis brangiau ir brangiau.

Gali atsitikti kaip su geriamu vandeniu: paimti milžiniški Pasaulio Banko kreditai vandenvalos įrenginių statybai skaudžiai atsiliepia klaipėdiečių kišenei.

Šiuo metu miesto sąvartyną tvarkantis Klaipėdos krašto atliekų tvarkymo centras (KRATC) negauna rinkliavos lėšų, patenkančių į savivaldybės biudžetą.

Bendrame biudžeto katile tos lėšos pradingsta, miestas nedaug investuoja į sąvartyno tvarkymą, nes tuo privalo rūpintis speciali įmonė.

Tačiau ar neatsitiks taip, kad sulauksime dienos, kai ne vienerius metus neaišku kam rinktos lėšos bus paprasčiausiai pravalgytos, o gyventojai už šiukšlių išvežimą gaus tokias sąskaitas, kad bus baisu į rankas paimti papildomą pakuotę ar butelį. Jo išmetimas skaudžiai atsilieps kišenei.