R.Seibutis: „Visi tikėjome pergale“
Šeštadienio interviu apie sapnus, sporto auksą ir geležinę valią
Palangiškis krepšininkas Renaldas Seibutis tapo auksinės lietuvių pergalės kalviu. Argentinoje vykusiame Pasaulio jaunimo (iki 21 metų) krepšinio čempionate lemiamą akimirką Renaldo pataikyti du baudos metimai lėmė, jog pirmą kartą šalies krepšinio istorijoje lietuviai pelnė pasaulio čempionato auksą. Renaldas buvo pripažintas naudingiausiu pasaulio pirmenybių žaidėju. Tačiau kuklus jaunuolis savo nuopelnų neįžvelgia: „Geriausi buvome visi, visa komanda. Juk vienas lauke – ne karys“.
Prašydavo treniruočių
Neseniai dvidešimtąjį gimtadienį atšventęs vaikinas ginti Lietuvos garbę šiemet buvo pakviestas pirmą kartą.
Nors dar pernai krepšinio ekspertai jį vadino perspektyviu sportininku, rinktinių treneriai jo žaisti nekvietė. Dvejose Lietuvos jaunimo (iki 20 ir iki 21 metų) debiutavęs R.Seibutis iškart tapo jų lyderiu. Šio laimėjimo tikrai negalima pavadinti debiutanto sėkme. Krepšininkas šiemet sužibėjo ir Lietuvos bei Baltijos krepšinio lygoje.
Vaikiną pastebėjo geriausiu Lietuvos treneriu tituluojamas Jonas Kazlauskas. Renaldas pasirašė dvejų metų kontraktą su J.Kazlausko treniruojamu Graikijos Pirėjo „Olympiakos“ klubu. Palangiškis prie šios komandos turėtų prisijungti netrukus.
Renaldas į profesionalaus krepšinio Olimpą žengė ne mažais žingsneliais, o šuoliais. Prieš trejus metus kartu su Palangos Baltijos vidurinės mokyklos krepšininkais jis tapo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos nugalėtoju. Vaikinas tuomet taip pat buvo pripažintas ir naudingiausiu žaidėju. Po šios pergalės tuomet dar aštuoniolikamečiu žaidėju susidomėjo Vilniaus „Sakalų“ klubo treneris Linas Šalkus ir pakvietė žaisti šioje ekipoje. „Sakalams“ Renaldas atstovavo pastaruosius du sezonus. Šiemet jis tapo rezultatyviausiu Baltijos krepšinio lygos žaidėju.
Palangoje R.Seibutį treniravęs Regimantas Juška auklėtiniui negailėjo gerų žodžių. Anot jo, vaikinas gali pasigirti ne tik talentu, bet ir geležine valia. Renaldas jau septintą ryto skambindavo fizinio parengimo treneriui ir prašydavo treniruotės.
Tikėjo pergale
– Antradienio pavakare grįžęs iš Argentinos ir išlipęs Karmėlavos oro uoste sakei, kad dar nesupranti, jog iškovojai pasaulio čempiono titulą. Ar tavo emocijos jau pasikeitė?
– (Juokiasi). Mano emocijos tikrai nepasikeitusios. Galbūt iškovotos pergalės reikšmę suprasiu po gero mėnesio. Dabar matau, kad yra medalis, tačiau kol kas nesuprantu, ar jis svarbus.
– Finalinėse varžybose, esant lygiam rezultatui, tau teko mesti lemiamus baudos metimus. Ar tikėjai, jog pataikysi?
– Tikrai tikėjau. Be to, prieš varžybas sapnavau, jog mesiu lemiamus baudos metimus. Nesusapnavau tik to, jog juos mesti reikės esant lygiam rezultatui. Mane labai parėmė ir komandos draugai bei treneris Ramūnas Butautas. Jis sakė, kad turiu teisę ir nepataikyti, nes laimėti galime ir per pratęsimui skirtas penkias minutes.
– Netikiu, jog tau nedrebėjo rankos...
– Žinoma, kad šiek tiek virpėjo. Tačiau yra buvę varžybų, kai jos labiau drebėdavo. Pavyzdžiui, kur kas labiau jaudinausi, kai mes žaidėme su Argentinos komanda.
– Ar vykdamas į Argentiną tikėjai, jog rinktinės krepšininkų krūtines gali papuošti aukso medaliai?
– Jei nebūtume tikėję, mums visai nereikėjo ten važiuoti. Pergalės troškome visi ir beveik neabejojome, kad iškovosime auksą. Be to, Lietuvos rinktinė buvo laikoma čempionato favorite. Juk prieš dvejus metus Graikijoje vykusiame pasaulio čempionate Lietuva buvo iškovojusi sidabro medalius.
– Žurnalistų ir krepšinio aistruolių iš anksto žarstomi komplimentai žaidėjams dažnai pakiša koją. Bandydami pateisinti favoritų vardą, krepšininkai pradeda jausti psichologinį spaudimą Šįkart rinktinei to neteko patirti?
– Čempionatas vyko Argentinoje. Be to, tai buvo jaunimo pirmenybės, todėl ypač didelio žiniasklaidos susidomėjimo nejautėme. Mūsų niekas pernelyg nespaudė (juokiasi).
– Kurios rungtynės pasaulio čempionate buvo sunkiausios?
– Su Argentinos rinktine. Vis dėlto ši komanda buvo čempionato šeimininkė. Žiūrėti rungtynių susirinko daugybė sirgalių. Su Argentina žaidėme ketvirtfinalyje, todėl reikėjo žūtbūt laimėti, kad galėtume tęsti kovą dėl aukso.
– Ar jautėte į sporto sales susirinkusių sirgalių paramą? Gal tarp jų buvo daug lietuvių?
– Žaidžiant pogrupio varžybose žiūrovų beveik nebuvo. Daugiausia sirgalių stebėjo finalines varžybas, kuriose žaidėme su Graikija. Rungtynes stebėjo apie 10 lietuvių, kurie mus aktyviai palaikė. Už Lietuvą sirgo ir argentiniečiai. Daugelis iš jų mojavo lietuviškomis trispalvėmis.
– Negi argentiniečiai nejautė pykčio, juk jų komandą „išlydėjote“ dar ketvirtfinalyje?
– Prieš Argentiną laimėjome garbingoje kovoje, nesimušėme. Todėl ir argentiniečiai neturėjo priežasčių ant mūsų pykti.
Treniruosis su vyresniais
– Sekmadienį turėtum prisijungti prie Druskininkuose besitreniruojančios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės. Kokiomis nuotaikomis ten važiuosi? Ar dar turi jėgų, juk per pusantro mėnesio dalyvavai net dviejuose – Europos bei Pasaulio – jaunimo čempionatuose?
– Žinoma, poilsio reikėtų, tačiau esu labai patenkintas, jog mane pakvietė treniruotis su vyrų rinktine. Jei manęs reikės, neatsisakysiu kartu su šia rinktine važiuoti į Europos čempionatą. Tačiau nežinau, ar mane pakvies, nesiimu vertinti savo jėgų, nes su šiais vyrais dar nesu treniravęsis.
– Pasirašei kontraktą su Graikijos Pirėjo „Olympiakos“ komanda. Kada prie jos prisijungsi?
– Į Graikiją turėjau išvykti pirmadienį, tačiau mano planus pakeitė kvietimas į vyrų rinktinę.
– Kovo mėnesį sakei, jog dar nesi pasirengęs žaisti užsienio klubuose, ir nemanei, kad tavimi gali susidomėti. Ar pasikeitė nuomonė?
– Nuomonė nepasikeitė, tik kažkas susidomėjo (juokiasi). Nežinau, kaip man seksis. Pradėsiu žaisti ir pamatysiu. Žinau, jog į Graikiją važiuoju dirbti ir tobulėti. Reikės labai stengtis, nes nesinori sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolelio.
– Nenorėjai likti Lietuvoje?
– Neneigsiu, jog manimi domėjosi ir „Žalgiris“, ir „Lietuvos rytas“. Tačiau nusprendžiau vykti į Graikiją.
– Sakoma, jog blogas yra kareivis, kuris nesvajoja tapti generolu. Visi krepšininkai svajoja apie NBA. Nesvajoji žaisti už Atlanto?
– Jau žaidžiau (juokiasi). O jei rimtai, tai dar per anksti apie tai kalbėti. Pagyvensim ir pamatysim. Dabar žinau tik tiek, jog reikia labai daug dirbti.
Naujausi komentarai