Nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad dėl Ukrainoje suniokotos šildymo, vandentiekio ir elektros sistemos šaltuoju laikotarpiu gali ženkliai išaugti į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių srautas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipia dėmesį, kad vėl išaugus karo pabėgėlių skaičiui didžiausiu iššūkiu taptų atvykėlių apgyvendinimas.

Ministerija pripažįsta, kad galimybės ukrainiečius įkurdinti gyventojų būstuose praktiškai yra išnaudotos, todėl iki šildymo sezono pradžios siekiama identifikuoti galimas apgyvendinimo vietas nenaudojamose mokyklose, bendrabučiuose ir paruošti jas apgyvendinimui.

Raudonasis Kryžius: didžiausias iššūkis bus apgyvendinimas

Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė įspėja, kad artėjant šaltajam metų laikui į Lietuvą gali atplūsti naujoji karo pabėgėlių iš Ukrainos banga, nes dalis šildymo, vandentiekio bei elektros sistemos dėl šalyje vykstančių karo veiksmų šiuo metu yra sugriauta.

„Ukrainoje yra tikrinamos šilumos sistemos ir vandentiekio, elektros sistemos. Ir iš tiesų toje dalyje Ukrainos, kurioje ir vyksta didieji mūšiai, ir dalyje, kuri yra okupuota ir sugriauta, jau nėra šių dalykų. Tai reiškia, kad kai pradės šalti oras, tai sąlygos ten taps nebepakeliamos gyventi“, – Eltai teigė L. Lesauskaitė.

Raudonojo Kryžiaus atstovė atkreipia dėmesį, kad karo nenusiaubti Vakarų Ukrainos miestai jau šiuo metu yra pilni, todėl negalės sutalpinti didesnio ukrainiečių skaičiaus.

„Prognozuojama, kad į Europą patrauks labai dideli karo pabėgėlių skaičiai. (...) Vienas iš scenarijų, kad galime sulaukti panašaus skaičiaus, kokio jau sulaukėme, gali būti apie 50-60 tūkst. Ir, aišku, tas jau blogasis scenarijus, tas jau sudėtingesnis, kad būtent Lietuvoje galime sulaukti ir apie 100 tūkst. žmonių“, – sakė ji, akcentuodama, kad pabėgėlių srautas labai priklausys ir nuo pačio karo eigos.

Vienas iš scenarijų, kad galime sulaukti panašaus skaičiaus, kokio jau sulaukėme, gali būti apie 50-60 tūkst.

L. Lesauskaitė pažymėjo, kad šaltuoju metų laikotarpiu išaugus pabėgėlių iš Ukrainos srautui didžiausias iššūkis būtų atvykstančiuosius aprūpinti gyvenamąja vieta.

„Apie pasirengimą jau kalbame ir su kitomis organizacijomis, ir su valstybe, ką turėtume padaryti ir kokius žingsnius žengti. Iš tiesų turbūt taip, kaip priėmėme ukrainiečius pavasarį, taip nepavyks jų priimti, kalbu ypatingai apie apgyvendinimą“, – akcentavo Raudojo Kryžiaus specialistė.

„Su tuo susidūrė Lenkija jau pavasarį, kuomet žmonės iš tiesų buvo apgyvendinami didelėse patalpose: ar tai būtų kažkokios arenos, ar kitos vietos su lovytėmis, čiužiniais ir panašiais dalykais. Tai čia turbūt ir būtų tas didesnis iššūkis – tos patalpos, maitinimo organizavimas, aprūpinimas higienos priemonėmis, drabužiais ar kitais reikalingais, būtinais daiktais“, – pridūrė ji.

SADM: apgyvendinimo galimybės pas gyventojus – išnaudotos

Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikina rimtai vertinanti situaciją ir kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, ministerijomis ir įstaigomis analizuojanti planuojamus veiksmus ir poreikius, jei Lietuva sulauktų didesnių atvykėlių iš Ukrainos srautų.

„Kartu padedame teikti pagalbą Ukrainai, kuri šiuo metu ruošiasi žiemos sezonui: kas savaitę išvažiuoja keli sunkvežimiai su pagalbos priemonėmis – maistu, drabužiais, patalyne, vertiname galimybes atliepti Ukrainos regionų pagalbos prašymus daiktais, kurie būtini šaltuoju sezonu“, – atsakyme Eltai akcentuoja ministerija.

SADM teigia, kad kol kas sunku tiksliau prognozuoti, kokiam atvykstančiųjų iš Ukrainos mastui reikėtų ruoštis.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Labai sunku prognozuoti galimą atvyksiančių nuo karo bėgančių ukrainiečių skaičių, tai priklausys nuo karo eigos ir situacijos Ukrainoje. Tad stebime situaciją, vertiname atvykstančiųjų skaičius ir pagal mūsų šalies galimybes stengsimės pasiūlyti jiems elementarius poreikius tenkinantį prieglobstį Lietuvoje“, – pažymi SADM.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu apgyvendinimo pas gyventojus galimybės praktiškai jau yra išnaudotos.

„Lietuvos visuomenės pasirengimas priimti ukrainiečius šiuo metu taip pat išlieka labai svarbus, tačiau šį procesą koordinuojantys „Stiprūs kartu“ jau ne kartą pastaruoju metu indikuoja, kad apgyvendinimo pas gyventojus galimybės išnaudotos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu siekia įgalinti atvykusius asmenis kuo anksčiau tapti savarankiškais ir rasti tvaresnį būstą“, – rašo SADM.

„Tačiau vis dar pastebima, kad anksčiau atvykę ukrainiečiai susiduria su iššūkiais susirasti ilgalaikes apgyvendinimo vietas dėl įsisenėjusių stereotipų, nuomininkų baimių priimti užsieniečius, šeimas“, – taip pat pažymima komentare.

Vertinamas visas prieinamas turtas

Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su savivaldybėmis ir kitomis valstybės institucijomis bei NVO sektoriumi tikina vertinanti visą prieinamą valstybės ir savivaldybių turtą.

„Siekiama iki šildymo sezono būti identifikavus galimas apgyvendinimo vietas nenaudojamose mokyklose, bendrabučiuose ir paruošti jas apgyvendinimui“, – informuoja ministerija.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį ir į kitus iššūkius, kuriuos nulemtų padidėjęs atvykėlių iš Ukrainos srautas.

„Situacija vertinama rimtai, daugelis maisto produktų ir prekių anksčiau Lietuvą pasiekdavo iš Ukrainos regionų, tad šiuo metu turime daug anksčiau pradėti ruoštis žmonių atvykimui, higienos ir maisto paketų parengimui, nes išaugę šių prekių poreikiai gali tapti iššūkiu“, – atkreipia dėmesį ministerija.

Siekiama iki šildymo sezono būti identifikavus galimas apgyvendinimo vietas nenaudojamose mokyklose, bendrabučiuose ir paruošti jas apgyvendinimui.

SADM teigimu, tam tikru iššūkių kelia ir didėjantis gyventojų nuovargis.

„Tarp galimų rizikos faktorių matome ir piliečių nuovargį, ir savanorių, kurie veikia be pertraukų tiek registracijos centruose, tiek savivaldybėse, siekdami padėti ukrainiečiams atrasti savo veiklas Lietuvoje. Turime nenuvertinti galimų informacinių grėsmių dėl tiek Lietuvai, tiek Ukrainai priešiškų pusių skleidžiamos dviprasmės ar netikslios informacijos, kurios tikslas skaldyti mūsų susitelkimą“, – rašoma komentare.

SADM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įsidarbinę daugiau nei 15 tūkst. iš Ukrainos pasitraukusių žmonių.

„Beveik dešimtadalis ukrainiečių dirba aukštos kvalifikacijos darbus (vadovai, specialistai, jaunesnieji specialistai), per 60 proc. – vidutinės kvalifikacijos (tarnautojai, paslaugų sferos darbuotojai, kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai, įrenginių ir mašinų operatoriai ar surinkėjai) ir beveik trečdalis – nekvalifikuotus darbus (darbininkiškų profesijų darbai)“, – informuoja ministerija.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša, kad per savaitę į Lietuvą šiuo metu atvyksta iki 150 asmenų iš Ukrainos, taip pat stebimas asmenų išvykimas atgal į Ukrainą arba kitas šalis. Tuo tarpu dar kovo mėnesio pradžioje buvo fiksuojama apie 2000 į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių.

Per penkis mėnesius Lietuvoje užregistruotas 60 901 karo pabėgėlis iš Ukrainos, 22 834 iš jų – nepilnamečiai.

Ukrainiečiai, užsiregistravę Lietuvoje ir iškart gavę laikinąją apsaugą, turi teisę nemokamai gyventi nustatytoje vietoje, dirbti, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvoje – gauti piniginę pašalpą, taip pat gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, o nepilnamečiai – teisę mokytis.