Papurtė kišenę

Tradicijų nevalia laužyti, todėl kaip ir kasmet pirmosiomis rugpjūčio dienomis – prekybos centruose paplūdimio ir vandens pramogų reikmenys tyliai išsliūkina iš lentynų ir vietą užleidžia mokyklinei mugei. Vieni pirmųjų joje ima suktis būsimų pirmokų tėvai, kuriems savo atžalas reikia aprūpinti pilna mokinio amunicija – pradedant parkeriu, baigiant sportine apranga. Pastaroji kaunietės Dorotėjos pirkinių sąraše – pačiame gale. Tuo metu pirmuoju numeriu čia įrašyta kuprinė. Beveik septynerių Abigailės mama jai skyrė daugiausia dėmesio.

„Prieš įsigyjant kuprinę daug domėjausi, nes mano dukra smulkutė. Nenoriu, kad vaikščiotų su dideliu svoriu ant pečių. Radau kelias publikacijas, kur rašoma, kad optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau nei 10–15 proc. mokinio kūno masė̇s. Reiškia, tuščios kuprinė̇s, skirtos pradinukams, svoris neturėtų viršyti 700 gramų. Tą man patvirtino ir kineziterapeutė. Be to, kuprinės nugarėlė turi būti kietesnė, medžiaga – kvėpuojanti. Petnešos – paminkštintos ir plačios“, – anot Dorotėjos, paieškos užtruko, o kuprinė, kuri atitiko beveik visus kriterijus, atsiėjo 58 eurus su jau pritaikyta nuolaida. Dar bene tiek pat moteris išleido rašymo, piešimo priemonėms. Vildamasi, kad visos jos tarnaus bent dvejus mokslo metus, kaunietė netaupė.

„Tarkim, penalas kainavo 12 eurų. Už tokią sumą galima gauti su priemonėmis, bet aš ėmiau tuščią ir užpildžiau jį kokybiškais pieštukais, flomasteriais, liniuote, drožtuku. Guašą, akvarelę taip pat ėmiau geresnius. Gal ne taip greit išdžius. Piešimo sąsiuvinius rinkausi su storesniu popieriumi. Parkeriui taip pat skyriau didesnę sumą“, – Dorotėja džiaugėsi, kad mokyklinis krepšelis beveik surinktas.

Beliko tik sąsiuviniai ir jų aplankai. Žinoma, dar ir pratybos, kurioms moteris pasiruošusi atseikėti iki pusės šimto eurų.

Išradingumas: norėdami sutaupyti uniformoms, tėvai ieško įvairių alternatyvų. / E. Virkečio nuotr.

Žiūri kur kas ramiau

Panašu, kad mokslo metų pirkinių karštine serga tik pirmokų ir antrokų tėvai. Vėliau į šį procesą jie reaguoja kur kas paprasčiau. Perka ne tai, kas gražu, o tai, kas patvaru. Ieško būdų, kaip sutaupyti ir pinigų, ir laiko.

„Žinote, kai sulauki pirmojo vaiko, labai sureikšmini smulkmenas. Taip buvo ir man. Kiekvienas Ajaus kąsnis, kostelėjimas atrodė toks reikšmingas, toks ypatingas. Buvo dalykų, į kuriuos nevertėjo žiūrėti su perdėtu rūpesčiu, tačiau tuo metu viskas atrodė labai sudėtinga. Kai pagimdžiau Adą, viskas pasikeitė. Jam nukritus ant asfalto nepuldavau pūsti nubrozdinto kelio... O visai neseniai sutikau draugę, kuri augina keturis vaikus. Keturis! Ir žinote, ką ji pasakė? Kaip būtų nuostabu, jei būtų įmanoma pradėti gimdyti nuo trečiojo vaiko. Kodėl? Nes viskas kur kas aiškiau“, – nors neplanavo gelbėti šalies demografinės padėties, kaunietė Veronika antrino savo bičiulei. Kuo daugiau vaikų – tuo mažesnės atrodo problemos.

„Tas pats su mokyklinėmis prekėmis. Pirmoje klasėje tiek vienam, tiek kitam sūnui norėjau pirkti viską, kas gražiau, kas kainuoja brangiau. O vėliau supratau, kad visai nesvarbu, ant sąsiuvinio nupieštas Halkas ar Supermenas, mažasis ponis ar Ogis ir tarakonai. Svarbiausia, kas po pamokos liks galvoje“, – kad taip galvotų, anot Veronikos, jai prireikė ne vienų metų.

Dabar, kai vienas sūnus baigė vienuolika klasių, o kitas – septynias, ji žino, kad penalas neturi būti ryškus ar su filmų herojų atvaizdais. Pagrindinis reikalavimas – kompaktiškumas, kad neužimtų daug vietos kuprinėje. Ši neprivalo būti ergonomiška, su paminkštinimais nugaroje ir plačiomis petnešomis, kaip rekomenduoja specialistai ir prekybininkai.

„Tokios gal ir reikalingos pirmokui, bet ne vyresnių klasių moksleiviui. Keistai atrodytų“, – Veronika neslėpė, kad jaunimo madų ji neseka, todėl ir kuprinių neperka.

Jau kelerius metus iš eilės sūnūs tai daro savarankiškai. Ji su vyru tik skiria atitinkamą pinigų sumą, o jei poreikiai prasilenkia su galimybėmis, skirtumą siūlo padengti patiems sūnums.

Skylė – ne priežastis mesti seną ir pirkti naują rūbą.

Mąsto tvariai

Ajus su Adu atsakingi ir už kitas kanceliarines priemones, kurių kasmet reikia vis mažiau.

„Pamenu, anksčiau stalčiuose mėtydavosi flomasteriai, spalvoti pieštukai, piešimo sąsiuviniai. Dabar viso to nėra. Ačiū Dievui. Nes tikrai būdavo baisu pasibaigus mokslo metams, prieš ateinančius naujus, išmesti krūvas atkimštų ir sudžiūvusių flomasterių, suglamžytų spalvoto popieriaus lapų, aplankų“, – Veronika džiaugėsi praėjusi šį etapą, o tiems, kuriems jis dar tik prieš akis, linkėjo išlikti tvirtais – kliautis savimi, o ne vaikų norais, kurie kartais prasilenkia su piniginės turiniu.

Tiesa, prekybos centrų atstovai tikina, kad, norint pigiau pasiruošti naujiems mokslo metams, į pirkimo procesą būtina įtraukti pačius vaikus. Priešingu atveju yra tikimybė nupirkti per daug priemonių arba tokių, kurios nepatiks atžalai.

„Šiais laikais, kai tiek daug kalbame apie tvarumą, pirkti ir nepanaudojus arba panaudojus po kelių mėnesių išmesti – didelė nuodėmė. Aš už tai, kad daiktai tarnautų kuo ilgiau“, – dėl to, kiekvieną birželį kaunietė Audronė atlieka dukros stalčių reviziją.

Nuvelka senus sąsiuvinių aplankus ir susuka juos taip, kad galėtų naudoti rudenį. Išpurto penalą, nudrožia pieštukus, o į prasčiau piešiančius flomasterius įpila lašelį kvepalų, kaip kad darydavo vaikystėje.

„Atgaivinti flomasteriai vėl piešia, o popierius nuo jų ima kvepėti, – toks mamos taupumas dukrai kelia šypseną, kurią Audronė kaip mat sutramdo. – Nepatinka? Yra pasirinkimas. Koks? Pirkti kanceliarines priemones iš savo santaupų. Bet kur jau ji pirks! Geriau lūpų blizgiui pinigus išleis ar naujiems skaistalams, bet ne pieštukui ar flomasteriui.“

Medžioklė internete

Antram gyvenimui prikėlusi flomasterius, prisiuvusi dar gerai atrodančios kuprinės petnešą, Audronė neskubėjo pirkti ir naujo mokyklinio džemperio, nors kairės rankovės rankogalis nubrizgęs ir su nediduke skyle.

„Džemperio dydis geras, nes per pastaruosius metus vos kelis centimetrus paūgėjo. Skylė – ne priežastis mesti seną ir pirkti naują rūbą“, – net jei ir būtų reikėję didesnio mokyklinio džemperio, Audronė būtų ieškojusi alternatyvų.

Jau ne vienus metus mokykloje, kurioje mokosi dukra, dėvėtas uniformas galima įsigyti iš vyresnių klasių moksleivių. Skelbimų apstu ir virtualiojoje erdvėje. Populiariuose pardavimų portaluose ar feisbuke galima nusipirkti ir dėvėtų, ir naujų mokyklinių uniformų už labai patrauklią kainą. Tarkim, prieš metus Audronė mokyklinį sijoną iš vienos mamos nupirko už 7 eurus. Naujas jai būtų atsiėjęs kelis kartus daugiau. Virtualiojoje erdvėje moteriai pavyko sumedžioti ir naujutėlaitį švarką. Šiuo pirkiniu ji ypač džiaugėsi. Senesnės kolekcijos drabužis, kurio sudėtyje yra nemažai vilnos, kainavo vos 15 eurų.

„Mačiau ne vieną skelbimą, kur mamos dovanoja rūbus. Asmeniškai man to nereikia, bet tikiu, yra ne viena šeima, kuriai net ir keli eurai reiškia daug“, – kalbėjo Audronė.

Ankstyvi: anot V. Nahler, pirmųjų užsakymų uniformoms sulaukiama vos tik pasibaigus mokslo metams. / „8ToGo“ nuotr.

Nenori dėvėtų

Tuo metu kaunietė Reda nesiruošia taupyti. Į naujus mokslo metus jos vienuoliktokė dukra žengs su nauja kuprine, kurią vos prieš kelias dienas užsakė internetu, su nauju džemperiu, švarku ir sijonu. Nekreipdami dėmesio į aprangą, moters įsitikinimu, mes ne tik parodome savo atsainumą, bet ir tarsi informuojame kitus, kad išvaizda mums nerūpi. Ir nors šiandienė visuomenė yra gana tolerantiška išvaizdai, uniforma, anot Redos, privalo būti tvarkinga.

„Negaliu žiūrėti į blizgančias rankoves, nuo dėvėjimo pajuodusias apykakles, todėl dukros uniformą keičiu, kai tik ši praranda savo prekinę išvaizdą. Šiemet pirksim visą naują komplektą. Švarką ir sijoną, tikiuosi, vilkės iki kol baigs vidurinę, bet džemperį tai tikrai kitais metais pirksiu naują, nes su juo į mokyklą eina kiekvieną dieną. Greit nutrina“, – Reda skaičiavo, mokyklinei uniformai išleisianti per 100 eurų.

Beveik 60 eurų atsieis švarkas. Kiek daugiau nei 30 eurų kainuos klostuotas sijonas. Tiesaus kirpimo sijoną galima įsigyti perpus pigiau, tačiau Redos dukra Viktorija tokį jau turėjo – nori naujo modelio. Už mokyklinį džemperį, kurį užsakė dar liepos viduryje, moteris jau sumokėjo 30 eurų.

„Mokykliniai džemperiai yra su siuvinėtu logotipu. Gerai, kad laiku susigriebiau. Jei būčiau užsakiusi rugpjūčio pradžioje, rugsėjo pradžiai vargu ar būtų spėję pagaminti“, – kalbėjo moteris.

Suteikia laisvę

Prekybininkai pastebi, kad tėvai vis anksčiau pradeda rūpintis uniformomis. Jei kanceliarines prekes jie perka paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis, tai uniformas – nuo birželio pabaigos.

„Pirkimai prasideda, kai yra patvirtinami priėmimai į mokyklas, ir vyksta visą vasarą. Žinoma, nebūtina uniformos keisti kiekvieną rugsėjį, nes mūsų internetinėje ar fizinėje parduotuvėje ją galima patogiai įsigyti ištisus metus“, – kalbėjo „8ToGo“ įkūrėja ir vadovė Violeta Nahler.

Moteris įsitikinusi, kad uniforma nėra paprastas drabužis. Tai priemonė, kuri gali suteikti pasitikėjimo ir laisvės aplinkoje, turinčioje begalę įvairių taisyklių. Todėl uniforma turi būti patogi, praktiška, ją turi būti gera vilkėti. Kiek daugiau nei prieš dešimtį metų uniformų revoliuciją šalyje pradėjusi moteris rado daugybę pritariančių jos filosofijai.

„Pastebime, kad perkančiųjų srautai didėja, nes vis daugiau tėvų įvertina uniformos praktiškumą, skatina mokyklas įsivesti uniformų dėvėjimo tvarką. Taip yra todėl, kad sutaupoma daug laiko ryte, nereikia galvoti, ką apsirengti, mokykloje skatinamas bendrystės jausmas, sutaupoma daug pinigų aprangai, – V. Nahler džiaugėsi, kad jų parduodamos uniformos prisideda ir prie tvarumo idėjos. – Galimybių įsigyti dėvėtą uniformą vis daugėja, kuo mes labai džiaugiamės, nes tai yra tvarus būdas dėvėti drabužius ilgiau. Juolab kad vis girdime, jog mūsų gamintos uniformos puikiai dėvisi ir tarnauja ne vienus metus.“

Anot V. Nahler, per pastaruosius kelerius metus bendrovė daug dirbo prie modelių ir audinių, ieškodama optimalaus sprendimo tiek tėvams, kurie moka pinigus, tiek ir moksleiviams, kurie uniformą dėvi kiekvieną dieną.

„Mes puikiai suprantame, koks finansinis krūvis tenka tėvams, kad išruoštų vaikus į mokyklą. Todėl siekiame, kad kaina ir kokybė atlieptų jų poreikius. Jau bene trejus metus uniformų kaina nesikeitė. Negana to, įsiklausydami į tėvų pageidavimus, šį sezoną pristatėme Basic liniją – džemperius, polo marškinėlius ir marškinėlius pasiūlėme dar pigesnėmis kainomis, – anot bendrovės vadovės, apgalvotas ir dar vienas svarbus momentas. – Mes vieninteliai uniformų rinkoje siūlome 120 dienų nedėvėtų uniformų grąžinimo garantiją. Juk vaikai greitai auga, keičia mokyklas. Todėl mes norime pasirūpinti, kad anksčiau uniformą įsigijusiems tėvams nereiktų nerimauti ar dėl to turėti papildomų išlaidų. Nedėvėtą uniformą galima tiesiog grąžinti ir įsigyti naują.“