Į Lietuvą – ne automobiliu ir ne traukiniu, o per Nemuną. 68-erių rusas iš Kaliningrado į Lietuvos krantą atplaukė rugsėjo viduryje. Jis sakė bėgantis nuo persekiojimo Rusijoje, tačiau krante pasitikusiems pasieniečiams jo elgesys sukėlė įtarimų.
„Nebuvo situacijos, kad siektų kontakto su pasieniečiais, jis vengė kontakto su pasieniečiais“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
Pasieniečiai Rusijos pilietį Igorį Odincovą sulaikė ir penkias valandas tikrino sveikatą, grėsmes bei teisinę padėtį. Į pagalbą kvietėsi ir žvalgybą.
„Ne tik VSD vertino, buvo pasitelktos ir kitos šalies žvalgybos tarnybos“, – teigė G. Mišutis.
Verdiktas – VSAT nusprendė vyrą grąžinti atgal. Tą patį vakarą jis buvo perduotas Rusijai.
„Tikrai palaikau šį VSAT sprendimą grąžinti Rusijos pilietį į Rusijos teritoriją“, – sakė G. Mišutis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau dabar bėgimas per Nemuną vėl prisimintas. Rusijos portalas skelbia, kad tam pačiam vyrui skirta šešerių metų bausmė griežtojo režimo kolonijoje. Oficialiai – už viešus raginimus vykdyti teroristinę veiklą. Taip pat Rusijos šaltinis nurodo, kad jis buvo karo Ukrainoje priešininkas.
„Kyla klausimas, ar tas žmogus gyvas išeis ir kas už tai atsakys“, – teigė Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės direktorius Sigitas Šamborskis.
Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas teigė pažinojęs rusą ir tikina, kad Lietuvos tarnybos apsiriko. Neva I. Odincovas dar Lietuvos nepriklausomybės pradžioje padėjo Lietuvai, vėliau palaikė Ukrainą.
„Tai – naujausių laikų išdavystė ir jau nebe pirma tų žmonių, kurie pasisako prieš karą, yra mūsų bičiuliai, draugai“, – teigė S. Šamborskis.
Tačiau kyla klausimų: jei ir spruko nuo režimo, kodėl tarnybų neįtikino? Kai įvyko incidentas, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sakė, kad vyras prašė prieglobsčio Lietuvoje. Dabar tikslina, kad ne.
„Pats Rusijos pilietis atsisakė pildyti prašymą dėl prieglobsčio“, – sakė M. Katelynas.
Pasieniečiai tikina iš ruso aiškaus prašymo suteikti tarptautinę apsaugą taip ir neišgirdo.
„Pačioje proceso pradžioje buvo galima įtarti, kad jis apie tai galbūt kalba, to neužtenka, reikalingi kiti veiksmai, kurie užtruko ir pasibaigė tuo, kad nebuvo jokių priežasčių jo neapgręžti“, – aiškino G. Mišutis.
Gyventojų nuomonės – įvairios.
„Kas galėtų paneigti, kad tarp tų, kurie bėga, nebus provokatorių“, – sakė moteris.
„Kaip ukrainiečius, musulmonus įleidžia, rusus taip pat turėtų įleisti, jie gi irgi žmonės“, – teigė vyras.
„Jie bėga, bet vis tiek palaiko. Palaiko Putiną, režimą, vis tiek okupantai“, – sakė praeivė.
Vidaus reikalų ministras sako, kad apie tariamą bylą tuo metu nežinojo. Tačiau kita informacija parodė, kad Rusijos pilietis gali būti grėsmė Lietuvai.
„Mano žiniomis, tas asmuo buvo kaltinamas trimis veikomis, dėl ko jis dabar viešojoje informacijoje nuteistas. Neturiu oficialios patvirtintos informacijos, tik tą pačią, kurią turite ir jūs iš viešosios erdvės“, – sakė M. Katelynas.
O ir apie sulaikymą pasieniečiai kelia klausimą, kiek Rusijos šaltiniais galima pasitikėti.
„Ne kartą įsitikinome, kad ir Baltarusijos informacijos netikroviškumu, tai tikrai Rusijos informacija gali būti vertinama įvairiai“, – teigė G. Mišutis.
Anot G. Mišučio, tokie pabėgimai per Nemuną itin reti. Per visą Lietuvos ir Rusijos sieną per metus jų būna vos keli, o dažniausiai sieną žmonės kerta netyčia.
(be temos)