Lietuvoje prieš kelerius metus buvo sudarytos sąlygos veikti slaptam amerikiečių kalėjimui, tačiau nėra tiesioginių įrodymų, ar jis tikrai egzistavo.

Taip savo išvadose konstatavo tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Pažerta įtarimų keliantys faktų

Antradienį NSGK patvirtino pusantro mėnesio vykdyto tyrimo, ar 2002-2006 metais Lietuvoje galėjo egzistuoti Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame galėjo būti laikomi įtariamieji teroristai, išvadas.

„Galiu pasakyti, kad patalpos buvo, galimybės įveikti Lietuvos sieną buvo, orlaiviai, kurie siejami su CŽV, buvo“, - spaudos konferencijoje sakė NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Jis pateikė išvadose minimus konkrečius pavyzdžius, kada ir kur Lietuvoje galėjo leistis su CŽV siejami lėktuvai, kada ir kodėl jie nebuvo patikrinti Lietuvos pareigūnų, kokie buvo įgyvendinti projektai dėl patalpų, kuriuose galėjo būti laikomi įtariamieji teroristai.

NSGK nariai patikrino visus oro uostus ir visus tuometinius skrydžius. Konstatuota, kad Vilniaus oro uoste 2003 ir 2005 metais du kartus leidosi įtarimų keliantys lėktuvai, susiję su amerikiečių slaptosiomis tarnybomis, Palangos oro uoste - tris kartus 2003-2006 metais.

Neleido patikrinti

Bent kelis kartus orlaiviai nebuvo tikrinami. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir muitinės pareigūnams nebuvo leista patikrinti 2005 metų spalio 6 dieną Vilniuje nusileidusio lėktuvo „Boeing 737“ (skrydžio registracijos numeris N787WH), skridusio maršrutu Antalija (Turkija)-Talinas-Vilnius-Oslas. „Pagal VSAT pateiktus duomenis, jos pareigūnams buvo sutrukdyta atlikti orlaivio patikrinimą, todėl negalima nustatyti, ar buvo keleiviai“, - rašoma išvadose.

Nepatikrintas ir lėktuvas „Boeing 737-800“ (reg.nr. N733MA), 2006 metų kovo 25 dieną nusileidęs Palangos oro uoste. Jis skrido maršrutu Portas (Portugalija)-Palanga-Portas. „VSAT dokumentuose įrašų apie šio orlaivio nusileidimą ir tikrinimą nėra“, - pastebėjo NSGK.

Be to, muitininkams neleista patikrinti 2005 metų vasario 18 dieną Palangoje nusileidusio lėktuvo „Boeing 737“, skridusio maršrutu Bukareštas-Palanga-Kopenhaga. VSAT duomenimis, šiuo lėktuvu į Palangą atskrido 5 asmenys, kurių pavardės neminimos. Muitinės duomenimis, orlaivio detalus muitinis patikrinimas nebuvo atliktas, bet iš orlaivio nebuvo iškrauti ir į jį nebuvo pakrauti jokie kroviniai.

Slaptas raštas atsirado vėliau

„Kaip matyti iš VSAT pateiktos informacijos, 2005 m. spalio 6 d. 5.15 val. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nusileidus į planą neįtrauktam orlaiviui iš Antalijos, aviacijos saugumo darbuotojai VSAT pareigūnui neleido prieiti prie lėktuvo. Pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuo orlaivio nuvažiavo mašina ir išvažiavo iš oro uosto pasienio kontrolės punkto teritorijos. Susisiekus su aviacijos saugumo darbuotojais, buvo paaiškinta, kad apie minėto orlaivio nusileidimą ir vykdomus aviacijos saugumo darbuotojų veiksmus informuota VSAT vadovybė“- rašoma NSGK išvadose.

VSD raštas su žyma ,,Slaptai“ dėl minėto atvejo VSAT gautas 2005-ųjų spalio 7-ąją, tai yra jau po įvykio. „Pažymėtina, kad iki minėto įvykio tokio turinio raštų VSD kitoms tarnyboms neteikė. Iš tyrimo metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad buvo žodžiu susitariama su Oro uosto ir aviacijos saugumo atstovais“, - nurodoma išvadose.

Tyrimo metu nustatytas dar vienas atvejis, kai VSD iš anksto kreipėsi į VSAT su prašymu netikrinti 2006 metų kovo 25 dienos orlaivio skrydžio į Palangos oro uostą. „Pagal VSAT vadovybės paaiškinimus tokia bendradarbiavimo praktika yra įprasta. VSAT vado generolo Sauliaus Stripeikos teigimu, jei VSAT būtų gavusi VSD raštą anksčiau, iki 2005 m. spalio 6 d., incidentas nebūtų kilęs ir VSAT pareigūnai nebūtų trukdę VSD veiksmų“, - konstatuojama NSGK tyrimo išvadose.

Negalėjo garantuoti

Tačiau A.Anušauskas, pareiškęs, kad buvo sudarytos sąlygos atgabenti į Lietuvą įtariamuosius teroristus, pripažino, jog nėra galimybių tiesiogiai įrodyti, ar tikrai taip buvo įvykę.

Paklaustas, ar buvo į Lietuvą atgabenti įtariamieji teroristai, NSGK pirmininkas sakė: „Dėl atvykusių į Lietuvą ir nepatikrintų orlaivių turinio, nėra žinoma, kas buvo atvežta, kas išvežta. Todėl tokia galimybė egzistuoja“.

Komiteto išvadose apie tai rašoma taip: „Su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę. Komiteto surinkti duomenys rodo, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV. Komitetas nenustatė, ar per Lietuvos teritoriją buvo pervežami ar į Lietuvą buvo atvežti/išvežti CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo“.

Du neįvardijami patalpų projektai

Aukščiausi valstybės pareigūnai nebuvo tinkamai informuoti apie galimą glaudų Valstybės saugumo departamento (VSD) bendradarbiavimą su CŽV dėl sulaikytųjų ir galimų sulaikymo centrų. Tik kartą prezidento Rolando Pakso pasiteirauta, ar galima užmegzti bendradarbiavimą su amerikiečiais dėl įtariamųjų gabenimo per Lietuvą ar laikymo čia. Tuo atveju gautas neigiamas atsakymas. Nepaneigiama, kad tuometinė VSD vadovybė galėjo neatsižvelgti į tokią R.Pakso nuomonę.

Komiteto išvadose minima, kad kartu su amerikiečiais buvo įgyvendinti du patalpų, kur galbūt galėjo egzistuoti slapti kalėjimai, įrengimo projektai. Jie NSGK tyrimo išvadose pavadinti „projektais nr. 1 ir 2“, nenurodant, kur tos patalpos buvo.

Komitetas konstatavo, kad 2002 metais pradėtas įgyvendinti projektas nr. 1, apie kurį žinojo tuometinis VSD vadovas Mečys Laurinkus ir jo pavaduotojas Dainius Dabašinskas. „Komiteto turimais duomenimis, patalpos nebuvo panaudotos sulaikytiems asmenims laikyti. Šiuo metu jų paskirtis yra kita. VSD pateikė informaciją, kad pagal VSD turimus dokumentus šios patalpos buvo rengiamos ne sulaikytiems asmenims laikyti, bet kitam tikslui“, - rašoma išvadose.

Spėjama, kad projektas nr. 1 galėjo būti Vyriausybiniai svečių namai Vilniuje, Z.Sierakausko gatvėje.

Antaviliuose sudarytos sąlygos?

Tačiau neatmetama galimybė, kad projektas nr. 2, kuris pradėtas vykdyti 2004 metų pradžioje, esą galėjo būti panaudotas kokių nors asmenų apsaugai. „Pastatas rekonstruotas taip, kad atitiktų tam tikrus apsaugos reikalavimus“, - nurodoma NSGK išvadose.

Nepatvirtintais duomenimis, šiuo atveju kalbama apie šalia sostinės, Antaviliuose esančias dabartines VSD mokymo centro patalpas.

„Projekte nr. 2 VSD nesiekė kontroliuoti partnerių veiklos, nestebėjo ir nefiksavo atvežamų ir išvežamų krovinių, nekontroliavo partnerių atvykimo ir išvykimo, be to, ne visuomet turėjo galimybę matyti visus atvykstančius ir išvykstančius asmenis“, - rašo komitetas.

Netinkamai vykdytas ir šio objekto rekonstravimo finansavimas. Spėjama, kad amerikiečiai tam tikru metu galėjo gabenti grynų pinigų sumas šiam projektui finansuoti.

„Komitetas nustatė, kad VSD buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui. Vykdant projektą nr. 1, Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos laikyti sulaikytą asmenį, tačiau, komiteto turimais duomenimis, patalpos tam nebuvo naudotos. Komitetui liudiję asmenys neigia prielaidas ir galimybes, kad projekto nr. 2 patalpose buvo laikomi ar tardomi asmenys, tačiau pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontrioliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“, - teigiama išvadose.

Dar turės patvirtinti Seimas

NSGK išvadose kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų, ar D.Dabašinskas ir ankstesni VSD generaliniai direktoriai M.Laurinkus ir Arvydas Pocius neviršijo savo įgaliojimų, nes su jų žinia buvo atliekami veiksmai, keliantys įtarimų, kad Lietuvoje galėjo būti laikomi įtariamieji terorizmu.

„Visų taškų ant „i“ sudėti nepavyko. Tai turbūt ir neįmanoma. Tačiau padaryta labai daug“, - pastebėjo NSGK narė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Už komiteto išvadas balsavo 10 narių iš 12-os. Jas dar turės patvirtinti Seimas.

Visas NSGK išvadas skaitykite čia