Taip Š. Birutis trečiadienį kalbėjo LRT „Dienos temoje“ po to, kai nacionalinis transliuotojas anksčiau šią savaitę paskelbė žurnalisto Edmundo Jakilaičio įžvalgas apie rusų kalbos dominavimą sostinės viešojoje erdvėje.

„Aš manau, kad jos (rusų kalbos – BNS) yra daug. Ar per daug? Čia turbūt niekas nematavome. Bet kad jos yra daug, tai, ko gero, mes girdime iš visuomenės, ir aš manau, kad mes visi prie to prisidedame. Aš nesu kažkokių draudimų šalininkas. Aš esu už tai, kad mes visi kartu kaip visuomenė prisidėtume prie jų integracijos“, – sakė Š. Brutis.

„Mes sugebame nupirkti „Bayraktar“ kaip visuomenė, surinkdami didžiules lėšas. Aš manau, kad viena iš iniciatyvų galėtų būti „padėk savo bendradarbiui, savo kaimynui išmokti valstybinę kalbą“. Pramokti bent jau, o ne išmokti“, – teigė kultūros ministras.

Pasak jo, A1 kalbos mokėjimo lygis, kurio reikalaujama aptarnavimo sferoje, „nėra labai aukštas“ ir jį pasiekti galėtų padėti visuomenė.

„Mes tikrai, ko gero, per daug, ypač Vilniuje, iš karto toleruojame. Aišku, šitame skubos amžiuje labai lengva persijungti tiems, kas supranta rusiškai, iš karto į rusų kalbą. Bet aš manau, kad visuomenė turėtų padėti, nes labai svarbu, kad neliktų tų imigrantų burbulų, nes jie yra gana pavojingi“, – kalbėjo Š. Birutis.

Jis įspėjo, kad imigrantų Lietuvoje „tikrai nemažės“ ir visuomenė, kuri nepadės jiems integruotis, ministro manymu, „turės didžiulių problemų“.

Kaip antradienį skelbė LRT naujienų portalas, padidėjusį rusų kalbos vartojimą Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sieja su išaugusia ukrainiečių diaspora.

E. Jakilaitis tokį argumentą vadino bandymu nukreipti dėmesį nuo Rusijos piliečių Lietuvoje, nes ukrainiečiai tarpusavyje esą kalba pabrėžtinai ukrainietiškai.

Lietuvoje veikiančios baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianis Kuchynskis LRT tvirtino, kad galimybes mokytis lietuvių kalbos apsunkina kursų trūkumas.

Kaip rašė BNS, Seimas pernai spalį nusprendė įpareigoti tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį, šios Valstybinės kalbos įstatymo pataisos turėjo įsigalioti nuo kitų metų.

Vis tik Vyriausybė trečiadienį nusprendė netaikyti šios prievolės karo pabėgėliams ukrainiečiams dar bent pusmetį arba kol jie turės laikinosios apsaugos statusą. Šis statusas dabar jiems galioja iki 2026-ųjų kovo 4 dienos, bet gali būti pratęstas bendru Europos Sąjungos narių sprendimu.

Š. Birutis BNS anksčiau yra sakęs, kad reikalavimo atidėjimas nėra visiškai pagrįstas, o trečiadienį teigė, jog naujausias Švietimo ministerijos siūlymas yra „balansas tarp būtinybės ir realių galimybių“, atidėjimui nespartinant integracijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, susiduriama su praktinėmis problemomis dėl galimybių užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos ir laikyti valstybinius egzaminus.

Planuojant atidėti reikalavimą paslaugų srityje dirbantiems užsieniečiams aptarnauti lietuviškai, kalbininkai ir universitetų atstovai gegužės pabaigoje ragino to nedaryti ir pasinaudoti jų kompetencijomis mokant lietuvių kalbos. Pasak akademikų, tam jų  išduodamus pažymėjimus turėtų pripažinti ŠMSM.

BNS skelbė, kad šiuo metu teisę egzaminuoti užsieniečius turi vienintelė akredituota institucija – Nacionalinė švietimo agentūra.