Saugos tarnybos kol kas dirba be didesnės kontrolės Pereiti į pagrindinį turinį

Saugos tarnybos kol kas dirba be didesnės kontrolės

2004-08-23 00:00

Kelių tūkstančių ginkluotų apsaugininkų veikla įstatymu bus reglamentuota tik nuo kitų metų

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Kelių tūkstančių ginkluotų apsaugininkų veikla įstatymu bus reglamentuota tik nuo kitų metų

Rekordinis banko apiplėšimas, kurį įvykdė saugos tarnyboje dirbantis ginkluotas žmogus, parodė, kad ne visada saugos struktūrų veiklos sfera yra pakankamai kontroliuojama valstybės. Policija skundžiasi teisinės bazės stygiumi tokiai priežiūrai vykdyti ir viliasi, kad kitąmet įsigaliosiantis specialus įstatymas pagaliau užkamšys daugelį spragų saugos tarnybų kontrolės srityje.

Tuo tarpu tarp dangaus ir žemės lieka pakibusi privačių detektyvų veikla. Lietuvoje ji oficialiai negalima, tačiau daugelis žino, jog slapta ji vis dėlto vykdoma.

Įsigalios kitais metais

Licencijas saugos tarnybų veiklai išduoda ir ją prižiūri Policijos departamentas. Pasak departamento Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros valdybos licencijavimo skyriaus viršininko Vytauto Veličkos, tvarkant su saugos tarnybomis susijusią veiklą iki šiol vadovaujamasi Vyriausybės 1993 metų kovo mėnesį priimtu nutarimu “Dėl Asmens bei turto saugos nuostatų patvirtinimo” bei vidaus reikalų ministro tų pačių metų rugpjūčio mėnesio įsakymu, reglamentuojančiu leidimų išdavimą tokią veiklą vykdyti.

“Tai, kad iki šiol nebuvo įstatymo - nemaža teisinė spraga, kuri neleidžia efektyviai prižiūrėti saugos tarnybų veiklos”, - “Kauno dienai” sakė V.Velička.

Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo departamento vyresnysis specialistas Ramūnas Jurgaitis linkęs su tuo sutikti: “Tai kolizija, kuri jau nebeatitinka nei Konstitucijos, nei narystės Europos Sąjungoje reikalavimų”.

Baigdamas pavasario sesiją Seimas pagaliau priėmė Asmens ir turto saugos įstatymą, kuris aiškiai nustato reikalavimus saugos tarnyboms steigtis ir joms veikti, taip pat kontroliuoti jų veiklą. Tačiau įstatymas įsigalios tik nuo kitų metų sausio 1 dienos. Iki to laiko Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas turi parengti keletą teisės dokumentų, kaip įstatymas turės būti įgyvendinamas.

“Iki šiol jokiuose teisės aktuose nebuvo numatyta, kaip saugos tarnybų veikla sietina su žmogaus teisių garantijomis, nebuvo apibrėžtas fizinio poveikio panaudojimas. Dabar tai surašyta į įstatymą, kaip ir reikalauja ES normos”, - “Kauno dienai” teigė R.Jurgaitis.

Išduotos 68 licencijos

Pagal įstatymą, nuo šiol bus reglamentuojama ne tik ginkluota, bet ir neginkluota saugos tarnybų veikla. “Dabar nėra numatyta, kad, pavyzdžiui, tik dujų balionėliais ginkluoti apsaugininkai turi būti licencijuojami. Naujas įstatymas tai numatys. Licencijų saugos tarnybų veiklai turėtų padaugėti”, - prognozuoja V.Velička.

Šiuo metu, pasak jo, išduotos 68 licencijos saugos tarnybų veiklai, tačiau ją vykdo tik 43 tokio pobūdžio bendrovės. “Nežinau, ką kitos veikia su savo licencijomis, gal dar tik kuriasi ar laukia kokių nors geresnių laikų, tarkim, kad ir naujojo įstatymo, o kartu ir aiškesnių taisyklių įsigaliojimo”, - sakė Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas.

Be to, išduota 70 licencijų saugos struktūrinių padalinių veiklai. “Skirtumas tarp jų ir saugos tarnybų yra tas, kad saugos tarnybos gali teikti savo paslaugas kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Tai jų veiklos pagrindas. Tuo tarpu saugos struktūriniai padaliniai vykdo tik vadinamąją vidinę apsaugą, tai yra saugo tik tam tikrus objektus. Pavyzdžiui, jeigu bankas turi savo apsaugą, ji licencijuojama kaip saugos struktūrinis padalinys”, - kalbėjo V.Velička.

Pasak jo, saugos struktūrinių padalinių nuolat mažėja, o saugos tarnybų - atvirkščiai. Mat juridiniai asmenys linkę po truputį atsisakyti savo vidinės apsaugos ir kreipiasi pagalbos į profesionalias saugos tarnybas. “Taip ir efektyviau, ir pigiau”, - pastebėjo pareigūnas.

Beje, licencijos išdavimas kainuoja nedaug - vos 200 litų. Tačiau apsaugininko parengimas ir išlaikymas kainuoja maždaug 5-10 tūkstančių litų per mėnesį, net jeigu jis pats į rankas gauna vos 800-900 litų darbo užmokestį. Valstybinėse institucijose algos apsaugos darbuotojams yra didesnės. Vadovybės apsaugos departamento vyrai gauna po 2-2,5 tūkst. litų per mėnesį, bet jiems keliami daug didesni, specifiniai reikalavimai.

Ginkluotas kas trečias

Licencijuotose saugos tarnybose ir saugos struktūriniuose padaliniuose dirba iš viso bemaž 6 tūkstančiai žmonių. Saugos struktūroms išduota daugiau kaip 2 tūkstančiai ginklų. Tad galima sakyti, kad vidutiniškai kas trečias apsaugininkas yra ginkluotas.

Ginklų išdavimas, pasak pareigūnų, vykdomas griežtai pagal įstatymą ir kitus šią sferą reglamentuojančius teisės aktus. Kiekvienas gaunantis ginklą saugos tarnybos darbuotojas turi turėti jam leidimą. Jis išduodamas pagal tuos pačius principus kaip ir leidimas ginkluotis savigynai arba medžioklei.

Saugos firmoms parduodami ir registruojami tik vadinamieji B ir C tipų ginklai, tai yra pusiau automatiniai arba pertaisomi šaunamieji ginklai, vienašūviai pistoletai, galingesni pneumatiniai ir templiniai bei kiti panašaus pobūdžio ir galingumo ginklai.

A kategorijos ginklai, tai yra automatiniai šaunamieji bei kiti tokio pat pobūdžio sunkūs ginklai, į privačias rankas nepatenka, nes tai draudžia įstatymas. A kategorija yra išimtinai kariuomenės ginklavimosi sritis. Bet jų turi ir Lietuvos banko saugos struktūrinis padalinys, nes yra padaryta atitinkama įstatyminė išimtis. “Lietuvos bankas yra ypatinga struktūra, kuri gali būti saugoma pritaikant ypatingas priemones”, - kalbėjo V.Velička.

Saugos tarnybų turimi D kategorijos ginklai, tai yra signaliniai šautuvai, mažesnės galios pneumatiniai ir templiniai ginklai, dujiniai pistoletai ir balionėliai, kol kas neapskaitomi. Tačiau tai bus daroma įsigaliojus įstatymui.

Privatūs detektyvai kol kas nelegalūs

Tačiau kol kas lieka niekaip nereglamentuota privačių detektyvų veikla. Nors vieša paslaptimi tapo, kad Lietuvoje ir saugos tarnybos, ir kai kurios kitos firmos teikia privataus sekimo paslaugas.

“Privataus detektyvo veikla aprėpia ir operatyvinę veiklą, kuria gali užsiimti tik tam tikri valstybiniai subjektai. Todėl bet kokia tokio turinio veikla yra neleidžiama. Už jos vykdymą iš saugos bendrovės turi būti atimama licencija ir firmos vadovai arba savininkai turi būti nubausti”, - kalbėjo R.Jurgaitis.

Pasak jo, Lietuvos teisinė sistema suteikia oficialias ikiteisminio tyrimo galimybes, todėl bet kas, norintis ištirti kokią nors neteisėtą veiką, gali kreiptis į atitinkamas valstybines institucijas. “Mūsų teisinėje sistemoje tiesiog nėra privačių detektyvų”, - sakė VRM pareigūnas.

ES valstybėse privačių detektyvų veikla reglamentuojama įvairiai. Kai kur jie leidžiami, kai kur ne. “Anksčiau ir pas mus buvo bandymų tą privataus sekimo sistemą reglamentuoti, tačiau jie baigėsi priėmus Operatyvinės veiklos įstatymą, kuris neleidžia tokios veiklos”, - teigė R.Jurgaitis.

Tačiau jis neatmetė galimybės, kad ateityje šis klausimas gali būti keliamas vėl: “Niekas vietoje nestovi. Galbūt ateityje bus sugrįžta prie diskusijų apie privačių detektyvų veiklos reglamentavimą. Tačiau tam bus reikalinga nemaža teisinė reforma”.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų