Evaldo Virkečio nuotr.

SAULĖGRĮŽA VĖL ŽADINA JONUS

2016-06-23 19:00
Jurgita Šakienė

Jonas – dažniausias vyro vardas Lietuvoje. Janinos pernai savo gausa nusileido tik Irenoms. Kol vieni Jonai ir Janinos mėgaujasi savo vardo populiarumu bei masiškai švenčiamu vardadieniu, kiti mieliau panyra į su Joninėmis sutapatintų senųjų Rasų (Kupolės) šventės tradicijas.

Jonų dinastijos

Girininku dirbantis Jonas Mačiulis vyresnysis ne tik džiaugiasi turįs tokį vardą, bet ir pasirūpino, kad vardadienį kartu su juo galėtų švęsti ir sūnus. "Šventas gražus vardas, gražios šventės", – apibūdino pasirinkimą J.Mačiulis vyresnysis.

Jo valia Jonu pavadintas ir sūnus, žinomas krepšininkas. "Norėjau, kad būtų Jonas. Žmona turėjo kitą variantą. Nuėjau užregistruoti ir užrašiau "Jonas". Tikrai taip buvo", – prisiminė J.Mačiulis.

Mačiuliams Joninės – šeimos ir draugų šventė. "Laužas, vainikai ir šeima, savaime suprantama. Jeigu oras leidžia, Neryje vainiką paplukdome. Būtinai aušros sulaukiame. Joninių rytas visada būna nuostabus", – apie tradicijas pasakojo J.Mačiulis.

Jis vylėsi, kad šiemet bus geras oras ir kad trumpiausia metų naktis pralėks itin smagiai. "Tikimės, kad grįš ir anas Jonas, – apie sūnų, laukiamą grįžtant po krepšinio sezono Ispanijoje, kalbėjo tėtis. – Jeigu viskas gerai susiklostys Ispanijoje, gal ir jis prisijungs prie mūsų per Jonines."

J.Mačiulis planuoja, kad į svečius atvažiuos giminaičių, draugų. Jo dėdė, mamos brolis, irgi yra Jonas. Bet tarp sūnaus krepšininko atžalų, trijų dukrelių, nėra nė vienos Janinos.

"Kamilė, Klaudija ir Kotryna – trys vardai iš K raidės. Mums asmeniškai šie vardai yra labai gražūs , o visai tautai juk neįtiksi", – yra sakęs J.Mačiulis jaunesnysis.

Krepšininkas Jonas Valančiūnas nutarė tęsti Jonų dinastiją. Jo tėtis – Jonas, tokį pat vardą J.Valančiūnas išrinko ir pernai gimusiam sūnui.

Žinomas juvelyras Jonas Stromilas jaunesnysis tęsia ne tik Jonų, bet ir profesinę dinastiją. Įkvėpimo ir žinių jis netrukdomai gali semtis iš tėčio taip pat juvelyro ir taip pat Jono Stromilo.

Švenčia ir gimtadienį

"Esu tikra Janina, nes esu gimusi per Jonines", – laukdama dvigubos šventės pasakojo viešųjų ryšių specialistė Janina Sabaitė-Melnikovienė. Beje, per Jonines buvo gimusi ir jos mama, kurios jau nebėra, o pati Janina jau senokai dirba Jonavoje.

"Mūsų giminėje Joninės – didelė šventė. Mama visada man vainiką pindavo. Dabar ąžuolų vainiką pina ir puošia draugai, giminės", – apie tradicijas pasakojo J.Sabaitė-Melnikovienė.

Yra buvę, kad sveikinimų vardadienio proga jūra nustelbdavo prisiminusiuosius jos gimtadienį. Jos studijų universitete laikotarpis sutapo su Joninių ir Rasų tradicijų atgimimo banga. "Buvo tokių metų, kai net trys kompanijos kviesdavo kartu švęsti, nes visiems trūkdavo Jonų ar Janinų", – prisiminė J.Sabaitė-Melnikovienė.

Su vyru rinkdama vardus vaikams nebuvo apsistojusi ties Jono, Jonės, Janinos variantais. "Tiesiog rinkome, kad vardai būtų trumpi, bet nesilaikėme tradicijos, kad būtų tokie kaip tėvų", – aiškino pašnekovė. Jos giminėje yra ir ne vienas mažas Jonukas.

Beje, Joninės – ne vienintelis su dideliu entuziazmu švenčiamas vardadienis. "Visi švenčiame ir Petrines, ir Povilines, nes mano vyras – Petras, o tėtis – Povilas", – kalbėjo jauna moteris.

Nelaukdavo sveikinimų

Lietuvos etnoastronomas, fizikas, muziejininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys, prigimtinio baltų tikėjimo bendruomenės "Romuva" vaidila Jonas Vaiškūnas iš pradžių į sveikinimus vardadienio proga žiūrėdavo priešiškai.

"Joninės kaip vardadienis pernelyg sureikšminamos. Gaila, kad jos užgožia Rasas – šventę, kai saulė pasiekia aukščiausią gyvybinę galią. Jonų sveikinimas nustelbia pagrindinę Rasų šventės prasmę. Reikėtų sukeisti akcentus", – siūlė J.Vaiškūnas.

Jis ir Jonų vardo papuliarumą sieja su tuo, kad šis vardadienis sutampa su reikšminga vasaros saulėgrįžos švente.

"Rasos yra gamtos šventė. Šventų vardų sąsajos su gamtos šventėmis atsirado atėjus krikščionybei. Iki tol lietuviai vardadienių nešvęsdavo, bet vardo suteikimas būdavo labai svarbi apeiga ir veiksmas", – pasakojo J.Vaiškūnas.

Dėl krikščioniškos kilmės vardas Jonas jį, puoselėjantį senąsias baltiškąsias tradicijas, labai glumino. "Tai, kad aš buvau taip pavadintas, buvo lyg kryžius ant piliakalnio", – palygino vyras.

Vis dėlto mitologo dr. Dainiaus Razausko pastangomis įrodyta, kad vardas Jonas Lietuvoje egzistavo dar iki krikščioniškos tradicijos. "Romėnų Janus, latvių Janis buvo ikikrikščioniškos tradicijos vardai. Pavyzdžiui, Janus buvo romėnų dangaus vartų dievas. Jo vardo dieną švęsdavo du kartus per metus – žiemą ir per vasaros saulėgrįžą. Vartai į žiemą, vartai į vasarą. Indai irgi turėjo dievybę Janus, susijusią su saulėgrįžomis. Lietuviai irgi turėjo savo mitinį veikėją Joną", – pasakojo J.Vaiškūnas.

"Dabar sunku atpainioti, nes krikščioniški ir senieji papročiai susipainiojo, susilydė. D.Razausko nuomone, Jonas – nebūtinai krikščioniško vardo Johannes pasekmė. Ir galbūt dėl to pasąmonėje šį vardą priimame kaip visiškai savą ir labai mėgstame iki šiol", – svarstė vaidila.

Johannes yra graikiška forma hebrajiško Yochanan ir reiškia "Dievas (Jahve) yra gailestingas".

Skirta susiburti ir apmąstyti

Joninėms birželio pabaiga pasirinkta neatsitiktinai. Bandydama pakeisti senąsias tradicijas krikščionybė tiesiog prisiderino prie esamų papročių.

Anot J.Vaiškūno, Rasos yra skirtos žmonėms susiburti, bet kartu ir pasinerti į apmąstymus būnant vienam – ieškant paparčio žiedo. "Šurmulingoje šventėje žmonės turi atsiskirti, jeigu nori rasti paparčio žiedą. Turi išeiti taip toli, kad nesigirdėtų šunų lojimo, šventės šurmulio – jokių civilizacijos garsų", – kalbėjo J.Vaiškūnas.

Vienais metais jis dalyvauja tradicinėse Rasų apeigose kartu su bendraminčiais, kitais, priklausomai nuo nusiteikimo, tiesiog nusprendžia pabūti vienas. "Išeinu į gamtą tiesiog pabūti, užsikuriu laužą, klausydamasis gamtos, ją stebėdamas laukiu aušros", – pasakojo J.Vaiškūnas, gyvenantis gamtos prieglobstyje Labanoro girioje.

Vasaros saulėgrįža, anot jo, yra lyg baltosios naktys. Vakaro žaros susijungia su ryto žaromis beveik neužgesdamos. "Tai pats geriausias metas pasigilinti į savo vidinį pasaulį – apmąstyti gyvenimą, persvarstyti turimus tikslus, užsibrėžti naujus", – patarė pašnekovas ir pridūrė, kad šventės nuo seno yra pertrauka tarp darbų, laikas, skirtas pailsėti fiziškai ir psichologiškai.

Tris dukras auginantis vyras vardus joms rinkosi iš vandenvardžių žodynų: Guostė, Gaudrimė, Vingailė.

Agnė Augonė

Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja

Kauno mieste Jonas nebuvo labai populiarus. Vis dėlto 2015 m. yra užregistruoti 37 Jonai, o šiais metais jau turime 24. Mergaitėms nepopuliaru duoti Jonės vardą – 2015 m. užregistravome tik 4, o šiais metais nė vienos, Janinos irgi nė vienos. Žinau atvejį, kai gimus naujagimei birželio 24 d., per Joninių (Rasų) šventę, tėvai davė vardą Rasa. Taigi, Kaune Jono vardas populiarėja tik pastaraisiais metais ir jis suteikiamas labiau berniukams, manau, dėl to, kad lietuviai grįžta prie senųjų vardų, kokius turėjo mūsų seneliai ir proseneliai (Matilda, Magdelena, Salomėja, Giedrius, Audrius, Dovidas, Eduardas, Vytaras).

Populiariausi gyventojų vardai 2015 m. pradžioje

1. Jonas, Irena

2. Vytautas, Janina

3. Tomas, Ona

4. Antanas, Danutė

5. Mindaugas, Regina

6. Darius, Aldona

7. Kęstutis, Kristina

8. Andrius, Elena

9. Juozas, Marija

10. Mantas, Viktorija.