Situacija

Savininkai ir nuomininkai – po vienu stogu

Baltai švari sava virtuvė ir nauji baldai joje – štai tokia svajonė vis labiau kankina klaipėdiškę Stanislavą Urnėžienę. Tai, kas tūkstančiams šeimų yra net nebepastebimas turtas, Stanislavai su dukra Aušra – kažin kada išaušianti laimės diena. Ši dviejų asmenų šeima gyvena Klaipėdoje, Malūnininkų g. 20. Pastatas yra grąžintas buvusiems savininkams. „Dviejų galų“ ir dviejų aukštų su mansarda name tik pora šeimų (iš tarybinių laikų) nebegyvena čia. Visos kitos tebegyvena, bet su nerimu: teks išsidanginti. Tik nežinia, kada ir kur.

Nesaldu gyventi „ne namie“

Pusės namo savininkui Leonui Kazlauskui priklauso 170 kvadratinių metrų naudingo ploto, o šiuo metu jo šeima užima tik 27 kv. m. Kitur – nuomininkai. Dvidešimt penkerius metus čia gyvenanti Stanislava Urnėžienė su dukra Aušra turi du kambarius.

Mažyte virtuve taikiai naudojasi su kaimyne Svetlana. Virtuvės baldams vietos nėra. Stanislava skaičiuoja likusius metus iki pensijos ir norėtų ją sutikti „kaip žmogus“ – niekam nesėdėti ant sprando, turėti laisvę ir tinkamus baldus savo virtuvėje. Norėtų kuo greičiau užleisti vietą savininkui Leonui Kazlauskui, kad ir jis galėtų tinkamai rūpintis savo valdų remontu. Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi įstatymus ir numačiusi tvarką, kaip iškeldinti gyventojus iš tokių pastatų. Konkrečiai tuo turi pasirūpinti savivaldybės. Tačiau traukinys juda lėtai. Kodėl taip lėtai – štai su tokiu klausimu Stanislava Urnėžienė ir neperstoja varstyti valdžios kabinetų duris.

Erzina netesėti pažadai

- Savivaldybė mums turi nupirkti kitus butus. Iš pradžių eilėje buvau trečia, maniau, greitai viskas išsispręs. Tačiau valdžios sprendimai keičiasi, tvarka mainosi – pasižiūriu, kad aš eilėje atsidūriau dvidešimt trečia! Nesakau, kad kitiems žmonėms nereikia, aš visus užjaučiu. Tačiau valdžia privalėtų dirbti taip, kad neerzintų mūsų pažadais, kad tiksliai žinotume, kada ko tikėtis,- kalbėjo Stanislava Urnėžienė, vis pažymėdama, kad savininkas Leonas Kazlauskas yra labai inteligentiškas, aukštos kultūros žmogus, neengia žmonių, kurie gyvena jo valdose.

Maskuoja neveiklumą

Pusės namo Malūnininkų g. 20 savininkas Leonas Kazlauskas tvirtina, kad šalies įstatymai šiuo klausimu yra neblogi, tačiau Klaipėdos savivaldybė „laiku nepadaro, kas priklauso“.

- Savo neveiklumą valdininkai maskuoja įvairiausiais pasiteisinimais ir paaiškinimais. Kažkas – avariniam, kažkas – socialiai remtinas... Apsigyvenęs čia, jau praleidau šešis miesto merus – niekas nesikeičia! O pastatas reikalauja neatidėliotino remonto, jis akyse irsta. Bet nieko negaliu imtis! Žmonės nekalti, kad jie čia gyvena. Vietinė valdžia turi atsakingiau ir ryžtingiau mūsų reikalais pasirūpinti,- sakė Leonas Kazlauskas.

Keturios šeimos aprūpintos, liko dar 94

Klaipėdos savivaldybės juridinio skyriaus vyresnioji specialistė Milda Enciūtė patikino, kad yra duota valstybės garantija nepalikti be gyvenamojo ploto tų žmonių, kurie turi butus savininkams grąžintinuose pastatuose. O kada kas konkrečiai bus aprūpintas kitu plotu, priklauso nuo lėšų – kiek skirs ir kada skirs. Stanislava Urnėžienė iš tiesų vienoje iš eilių gyvenamam plotui gauti esanti dvidešimt trečia. Šiuo metu Klaipėdoje yra 94 tokie nuomininkai, gyvenantys savininkams grąžintuose pastatuose. Aprūpinti žmones kitu gyvenamuoju plotu valstybė yra įsipareigojusi iki 2009 metų. Pirmuosius tokius gyventojus kitomis gyvenamosiomis patalpomis Klaipėda aprūpino pernai – 2003 metais. Pasak pareigūnės, lėšos buvo gautos baigiantis metams. Keturios šeimos pasinaudojo valdžios skirtomis lėšomis ir nusipirko butus kitur. Kada ir kiek lėšų bus skirta šiemet, dar niekas negali pasakyti.

Namo statytojai

Pusės namo savininkas Leonas Kazlauskas papasakojo, kad gyvenamasis pastatas Malūnininkų g. 20 pastatytas prieš 70 metų – 1934. Tėvas Jonas Kazlauskas dirbo miesto valdyboje, buvo atsakingas už gatvių, namų būklę ir kitą tvarką mieste. Su juo kartu dirbo Petras Pievaitis. Jiedu ir pasistatė šį sublokuotą namą. Tuomet buvusi tokia tvarka – atitinkamose vietose leido statyti tik sublokuotus namus. Pagyveno dešimtį metų. 1944 metais Joną Kazlauską suėmė, išvežė į Maskvą, sušaudė. (Kam galėjo užkliūti doras, ramus, darbštus žmogus! Pakako, kad valdininkas...) Leonas Kazlauskas turėjo brolį ir seserį, bet jie jau mirę, liko vienas. Gyveno Vilniuje, dirbo inžinieriumi projektuotoju. Atkūręs teisę į tėvo nekilnojamąjį turtą, grįžo... namo į Klaipėdą, į vaikystės kiemą. Namo dalyje, kuri priklausė tėvui, antram aukšte turi du kambarėlius be virtuvės. Virtuvę įsirengė rūsyje. Ir valgį ruošti vaikšto per tris aukštus. Gyvena sunkiomis sąlygomis, net sunkesnėmis už kitus. Pastatas dešimtmečius neremontuotas, kiekvieni delsimo metai didina būsimo remonto sąnaudas.