TOKS GYVENIMAS

Šeima atsidūrė ant bedugnės krašto

Iki šiol normaliai gyvenusi daugiavaikė šeima atsidūrė ant gyvenimo bedugnės ribos. Daugiau nei prieš mėnesį išvaryti iš nuomojamo buto bedarbiai Aldona ir Petras su trimis mažamečiais vaikais apsigyveno sutrešusiame garaže prie Šilutės plento.

Prieš keletą dienų dvylikos, šešerių ir penkerių metų mergaitės buvo apgyvendintos Vaiko krizių centre, tačiau jų tėvams kol kas tenka gyventi garaže.

Nukabino sūpuokles

Įpusėjus rugsėjui, Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistams paskambino gyventojas ir pranešė apie šią šeimą. Tėvai, nors ir sunkiai išsiskyrę su vaikais, džiaugiasi, kad bent mergaitėms nereikės nakvoti ankštoje, drėgnoje patalpoje.

Nors mergaitės šeimoje buvo prižiūrimos ir mylimos, Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms Aldonos ir Petro neteko ilgai įkalbinėti, kad leistų savo dukroms apsigyventi Vaiko krizių centre. Vyresnioji mergaitė lankys mokyklą, o dvi jos jaunesniąsias sesutes prižiūrės centro auklėtojai. Vakar Aldona aplankė dukras, kelias valandas visos buvo išėjusios pasivaikščioti.

Su vaikais bendraus centro psichologas. Tikimasi, kad jo pagalba padės vaikams išgyventi stresą, patirtą dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Kaip sakė Aldona, mergytės buvo labai prisirišusios prie tėvų ir sunkiai skyrėsi. „Ir pati dabar vietos sau nerandu, kai jų nėra”, - „Klaipėdai“ sakė moteris. Tik vakar Petras nukabino nuo medžių vaikų sūpuokles, kurias buvo pats įrengęs.

Vaiko krizių centre jos galės būti daugiausiai pusę metų. Jei per tą laiką tėvai nesusiras būsto, vaikams tektų apsigyventi globos namuose. Ši mintis Aldoną varo į neviltį.

Giminaičiai atstūmė

Dar prieš kurį laiką jie abu dirbo - Petras dažytoju, Aldona - tuometinio „Sirijaus“ darbininke. Šeimos pajamos leido normaliai gyventi, išlaikyti vaikus. „Planavome visai kitokį gyvenimą“, - sakė Aldona. Nelaimės prasidėjo, kai abu neteko darbo. Kurį laiką jiedu gyveno pas giminaičius, vėliau išsinuomojo butą. Neseniai teko išsikelti, nes savininkas pareiškė norįs šį butą parduoti. Šeimos prašymams buvo kurti ir giminaičiai, kurių, pasak pašnekovų, Klaipėdoje jie turi ne vieną. Kaip sakė Aldona, giminaičiai nesutinka netgi leisti šeimai deklaruoti jų bute gyvenamąją vietą, nes mano, kad dėl to jiems - buto savininkams - padidės mokesčiai už butą. Apie „laisvą“ garažą Aldona ir Petras sako sužinoję iš aplinkinių. Čia apsigyvenę, mėgino kreiptis į savivaldybę dėl paramos būstui, tačiau ratas užsidarė: ten iš jų vėl pareikalauta pažymos apie deklaruojamą gyvenamąją vietą. Tik tuomet šeima patektų į remtinųjų būstu sąrašą.

Klaipėdos savivaldybės Butų ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė mano, galbūt žmonės bijo būti apkaltinti, jog pelnosi iš nuomojančių butą asmenų, nemokėdami mokesčių valstybei. Be to, ji priminė, kad jei bute yra skaitikliai, mokesčiai už komunalinius patarnavimus skaičiuojami pagal jų rodmenis. Jei skaitiklių nėra - pagal tam tikrus normatyvus. Taigi buto savininko mokesčiai didėtų tik tuomet, jei jis kam nors leistų savo bute ne tik deklaruoti gyvenamąją vietą, bet ir ten gyventi. Tačiau ir tokiu atveju yra išeitis.

Klaipėdos socialinės paramos centro direktorės Dianos Stankaitienės teigimu, pirmiausiai, deklaravęs bute gyvenamąją vietą, žmogus neįgyja jokių teisių į tą butą - netampa jo savininku. Antra, yra galimybė kreiptis dėl kompensacijų už šildymą, karštą bei šaltą vandenį.

D.Stankaitienės manymu, kai kurių žmonių baimė leisti savo bute kam nors deklaruoti gyvenamąją vietą yra iš ankstesnių laikų, kai galiojo gyvenamosios vietos registracija. „Gyvenamosios vietos deklaracija ir registracija - tai visiškai skirtingi dalykai“, - sakė D.Stankaitienė.

Geriau nei garaže

Šeimą turėtų lankyti ir centro socialinis darbuotojas. Jo pareiga paaiškinti, kokia pagalba ir parama šeimai priklausytų, ar yra galimybė pakeisti gyvenimo sąlygas.

Klaipėdoje Vaiko krizių centras pradėjo veikti nuo liepos 1-osios. Jis įsikūrė anksčiau buvusioje Vaikų teisių apsaugos tarnybos laikinosios paramos grupėje - Šilutės pl.8. Centro administracija dirba tame pačiame pastate, kur ir Vaikų teisių apsaugos tarnyba - I.Kanto g.11.

Kaip sakė Vaiko krizių centro direktorė Ana Petravičiūtė, jau dabar centras yra perpildytas - gyvena 18 įvairaus amžiaus vaikų, o vietų - tik 16. Todėl kol kas Aldonos ir Petro jaunylėms tenka miegoti vienoje lovoje. Pasak mergaičių mamos, jei dar kiek laiko vaikai būtų gyvenę garaže, greičiausiai būtų apsirgę - rudeniop naktys šaltos. Ji sakė, kad vaikų sveikata jai brangiau už viską. Nors ir ilgėdamasi dukrų, pripažino, kad kol kas sąlygų jas auginti ji neturi.

Neturi pinigų

Kol vaikai yra krizių centre, laikoma, kad juos išlaiko valstybė, ir pašalpos, kurias anksčiau gavo šeima, nemokamos. Per dieną maistui vienam vaikui centre skiriamos lėšos yra 6 - 7,50Lt (priklauso nuo vaiko amžiaus).

Aldona ir Petras registruoti darbo biržoje, yra dirbę ir viešuosius darbus. Dabar šeimos pajamos - tik Aldonos invalidumo pašalpa ir tai, ką už atsitiktinius darbus gauna Petras.

Pasak Aldonos, visur nuomotojai prašo sumokėti už nuomą iš anksto bent už pusmetį. Tiek pinigų jiedu su vyru dabar neturi. Petras pagal skelbimus domėjęsis darbo paieška, sakė turįs vilties, kad pavyks uždirbti, šiek tiek susitaupyti ir išsinuomoti butą.